Todėl ne mažiau svarbu vairuotojams ypač dėmesingai pasirinkti, kam patikėti senojo automobilio utilizavimą. Kaip pranešime žiniasklaidai teigia Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimu mūsų šalyje gali verstis daugybė įmonių, tačiau ne visos jų turi Aplinkos apsaugos agentūros suteiktą teisę išrašyti ne tik automobilio sunaikinimą, bet ir atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
„Seną automobilį priėmusi įmonė gali išrašyti jo sunaikinimo pažymėjimą, tačiau ne visos jų gali visiškai garantuoti, jog priduotos transporto priemonės atliekos bus tinkamai sutvarkytos. Tuo pasirūpinti yra svarbu, nes, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, už galutinį atliekų sutvarkymą yra atsakingas atliekų turėtojas. Tad pravartu pasidomėti, ar seną automobilį utilizavimui priėmusi bendrovė veikia legaliai ir yra sudariusi sutartį su licencijuota atliekų tvarkymo įmone“, – pažymi R.Zdanevičienė.
Ką reikia žinoti elektromobilių pirkėjams
Išmokos elektromobilius įsigijusiems gyventojams numatytos iš Klimato kaitos programos, jų skyrimo tvarką parengė Aplinkos ministerija. Paraiškas pagal šią programą Lietuvos gyventojai galės teikti iki 2021 metų vasario 1 dienos, kompensacijoms iš viso numatyta 5 mln. eurų.
Perkantiems naują elektromobilį vairuotojams numatyta vienkartinė 4 tūkst. eurų kompensacinė išmoka. Šio automobilio pirmoji registracija privalo būti ne ankstesnė nei 2020 m. kovo 13 d. Įsigyjantiems ne naują, bet ne seniau nei 2015 m. kovo 13 dieną įregistruotą elektromobilį bus skiriama vienkartinė 2 tūkst. eurų išmoka.
Abiem atvejais elektromobilių pirmosios registracijos datos turi būti fiksuotos Lietuvoje, o pareiškėjas kompensacijai gauti privalo būti įsigyto automobilio valdytojas. Elektromobiliai turi būti M1 klasės ir varomi vien tik elektra – t. y. jų registracijos liudijime esančiame laukelyje „Degalų tipas arba galios šaltinis“ turi būti nurodyta tik „elektra“.
Pretenduojantys į kompensaciją vairuotojai taip pat įsipareigos neparduoti ir kitaip neperleisti elektromobilio mažiausiai dvejus metus nuo kompensacinės išmokos už jo įsigijimą gavimo dienos. Elektromobilis su tuo pačiu kėbulo numeriu galės būti kompensuojamas tik vieną kartą.
Perkantiems naują elektromobilį vairuotojams numatyta vienkartinė 4 tūkst. eurų kompensacinė išmoka.
Kaip gauti papildomą 1 tūkst. eurų išmoką
1 tūkst. eurų išmoką gali gauti pareiškėjas, kuris tinkamai utilizuos savo ankstenį turėtą taršų automobilį – nesvarbu, ar pirkdamas elektromobilį, ar bet kokią kitą transporto priemonę. Ši išmoka taip pat skiriama tik atitinkant nustatytus kriterijus.
Norima sunaikinti transporto priemonė iki prašymo pildymo datos turi būti registruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ne mažiau kaip metus ir sunaikinta ne anksčiau 2019 m. spalio 17 d. Pareiškėjas taip pat turi būti sunaikintos transporto priemonės valdytojas ne mažiau nei metus iki prašymo pildymo datos.
Transporto priemonė privalo būti išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro su Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimu. Ne mažiau svarbu vairuotojams ypač dėmesingai pasirinkti, kam patikėti senojo automobilio utilizavimą, kad jį priėmusi bendrovė užtikrintų tinkamą transporto priemonės atliekų sutvarkymą.
Jeigu įsigyjamas mažiau taršus, tačiau ne elektrinis automobilis, jo anglies dvideginio išmetimai neturi viršyti 130 gramų kilometrui, taip pat jis privalo būti pirmą kartą registruotas Europos Sąjungoje po 2013 metų ir varomas benzinu, dujomis, etanoliu arba turėti hibridinę benzininio ir elektrinio variklių pavarą.
Prašymus kompensacijai gauti vairuotojai gali teikti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą. APVA ne tik priima paraiškas, bet ir jas vertina, skiria išmokas ir kontroliuoja, kaip jų gavėjai vykdo įsipareigojimus.
Kompensacijos už taršaus automobilio pridavimą utilizuoti galios iki 2020 m. gruodžio 1 d.
Gegužės mėnesį Aplinkos ministerija išplės kompensacinių priemonių planą ir siūlys jas gauti taršius automobilius utilizuoti pridavusiems bei kitas mažiau taršias judėjimo priemones įsigyti nusprendusiems vairuotojams. Papildomos priemonės apims nuo elektrinių mopedų ar paspirtukų iki dviračių bei metinių miestų viešojo transporto bilietų. Aplinkos ministerija planuoja, kad prašymus dėl tokio pobūdžio kompensacijų bus galima teikti nuo gegužės 15 d.
Jeigu įsigyjamas mažiau taršus, tačiau ne elektrinis automobilis, jo anglies dvideginio išmetimai neturi viršyti 130 gramų kilometrui.
Trečdalis teršalų – iš transporto
Nacionalinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos 2020 m. ataskaitos už 1990-2018 metus duomenimis, kuriuos skelbia Aplinkos apsaugos agentūra, 2018 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Šioje ataskaitoje užfiksuota, kad 2018 m. Lietuvoje daugiausia ŠESD išmetė transporto sektorius (30,2 proc.).
2018 m. šalyje buvo absorbuota 3,9 mln. tonų anglies dvideginio, daugiausia – miškų ir daugiamečių pievų pagalba, tačiau šios absorbcijos akivaizdžiai nepakanka.
„Transporto priemonių išmetamųjų dujų emisijos, deja, dar lemia beveik trečdalį ŠESD ir didžiąja dalimi tai yra seno šalies automobilių parko pasekmė. Prieš 14-15 metų pagamintų transporto priemonių varikliai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šių dienų taršos standartų, kurie kelia gerokai aukštesnius reikalavimus. Aukštesni standartai užtikrinami tobulesnėmis technologijomis, kurių didesnį prieinamumą gyventojams suteikia būtent tokios skatinamosios finansinės programos“, – sako R.Zdanevičienė.
Jos teigimu, ne mažiau svarbus ir tinkamas senų transporto priemonių utilizavimas atsakingai laikantis nustatytų reikalavimų ir užtikrinant, kad visa gyventojų skatinimo sistema veikia nuosekliai ir efektyviai.
