Pinigai „stovi“ eilėje
Vienos iš labiausiai vežėjus į neviltį varančių dienų Lietuvoje būna tuomet, kai tenka savo transporto priemonėms atlikti techninę apžiūrą (TA). Verslininkai neturi jokių priekaištų dėl apžiūros griežtumo ar dažnumo, tačiau tenka gaišti daug brangaus laiko, nes vienos transporto priemonės techninė apžiūra užtrunka 4–5 val.
Transporto sektoriaus ekspertai Europoje akcentuoja, kad vieno vilkiko su puspriekabe dienos prastova kainuoja bent 300 eurų. Taigi, metų gale, vien dėl eilių techninės apžiūros centruose, transporto kompanijos negauna šimtatūkstantinių pajamų.
4–5 val. reikalingos vienos transporto priemonės techninei apžiūrai atlikti.
„4–5 val. reikalingos vienos transporto priemonės techninei apžiūrai atlikti. Geriausiu atveju vieno vairuotojo darbo našumas – 2 transporto priemonės per darbo dieną, nesukuriant jokios pridėtinės vertės įmonei“, – pastebi „Vlantana“ direktorius Antanas Stončius. Čia pat jis vardina iš to kylančius nuostolius: „Vairuotojo darbo užmokestis, lizingo kaštai, prastovos, negautos pajamos, TP eksploataciniai kaštai, papildomos sąnaudos planavimui, transporto priemonių grįžimas iš Vokietijos ar Skandinavijos uostų ir pan.“
UAB „Vlantana“ direktorius pastebi, kad ne visų TA centrų infrastruktūra pritaikyta sunkiasvorio transporto eismui jų teritorijose, neišspręstos parkavimo problemos prie TA centrų. Nėra atliktos jokios analizės, kaip miestų, priemiesčių gatvių infrastruktūra ir jos pralaidumas gali užtikrinti patekimą į TA centrus, kurių didelė dalis įsikūrusi visiškai nepritaikytose dislokacijos vietose infrastruktūros atžvilgiu.
Dalis TA centrų įrengti tokiu būdu, jog jų statybinės konstrukcijos, t. p. įranga nėra paskaičiuotos pakrautų TP junginių, ypač su padidintos rizikos kroviniais, kuomet laikas yra labai svarbus, statinei bei dinaminei apkrovai. Vežėjai yra „verčiami“ prisiimti atsakomybę už galimą TA centrų turto sugadinimą.
Su panašiomis problemomis susiduriančios „Girteka Logistics“ organizacijos vystymo direktorius Darius Kriukas trumpai paaiškina problemos esmę: „Apžiūros centrai yra pergrūsti transporto priemonėmis, kurias reikia patikrinti labai greitai. Būna dienų, kai reikia atlikti 20-25 apžiūras per dieną, o techninės apžiūros laikotarpis išsiplečia į 3-4 dienas,“ – teigia „Girteka Logistics“ atstovas.
Esamą tvarką mėginta liberalizuoti
Pavasarį Seime buvo keltas klausimas dėl galimybės leisti transporto priemonių apžiūrą atlikti ne tik visiems įprastuose TA centruose, bet ir įmonės patalpose ar servisuose, jei pastarieji turi visą reikiamą įrangą ir atlieka transporto priemonių remontą. Europos Sąjungos teisės aktai leidžia pasirinktį tokį modelį, kuris taikomas ne vienoje ES šalyje, tarp kurių tokios kaip Lenkija, Vokietija ar Didžioji Britanija.
Lietuvoje šiuo metu įstatymuose numatyta, kad TA vykdymas yra išskirtinės funkcijos, kurias atlikti gali tik valstybės deleguoti juridiniai asmenys. Nors tam ir prieštaravo Konkurencijos tarnyba, pareiškusi, kad tokias funkcijas galima patikėti ir kitiems verslo vienetams. Minėtoji institucija yra paskelbusi, kad techninių apžiūrų sistemoje yra taikomas nepagrįstas konkurencijos ribojimas.
Konkurencijos tarybos išvadoje pateiktas ši išvada: „Valstybinės techninės apžiūros teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad joje negali veikti daugiau nei keletas ūkio subjektų ar kad tik vienas ūkio subjektas tam tikroje teritorijoje gali neterminuotai teikti šią paslaugą.“
Ar transporto priemonių būklė nepablogėtų?
Jei Lietuva ryžtųsi liberalesnei tvarkai, tuomet reiktų įsitikinti, kad naujai „iškeptos“ TA atlikimo įmonės dirbtų nešališkai ir sąžiningai bei atliktų joms pavestą funkciją. Iš kitos pusės skamba kontroversiškai – įmonės, kurios pačios remontuoja savo vilkikus, taip pat galėtų atlikti jų techninę apžiūrą.
Visi pašnekovai akcentuoja, kad kalbos apie piktnaudžiavimą, atsiradus galimybei pačioms įmonėms atlikti TA, yra iš piršto laužtos. Visų pirmą Vakaruose dirbančių sunkvežimių amžius neviršija penkių metų. Nei vienas vežėjas negali sau leisti nepristatyti krovinio dėl vilkiko ar puspriekabės netinkamos techninės būklės. Klientai, ypač tie, kuriems vežami švieži produktai, netoleruoja net pusvalandžio vėlavimo, o už jį numatytos baudos. Vežėjai suinteresuoti, kad transporto parkas būtų kuo tvarkingesnis bei, kad kuo mažiau potencialių problemų kiltų kelyje, juolab ir servisų paslaugų kainos Europoje gerokai didesnės nei Lietuvoje.
UAB „Vlantana“ direktorius trumpai paaiškina, kiek vežėjui kainuotų netvarkingas sunkvežimis Vakarų Europoje. „Pvz., sustabdžius transporto priemonę Vokietijoje patikrai, atliekamas nuodugnus techninio stovio patikrinimas ir radus nors menkiausią gedimą, TP „išimama“ iš eismo ir nukreipiama į remonto servisą“, – apie laukiančias nemažas išlaidas ir prastovas užsimena A. Stončius. Ne ką prasčiau ir su „užsidegimu“ savo pareigas atlieka Danijos, Švedijos, Belgijos ir kitų Vakarų Europos šalių pareigūnai.
Tam, kad būtų išvengta tokių netikėtumų, kiekvienos šios įmonės transporto priemonės techninis stovis atidžiai patikrinamas kiekvieną kartą transporto priemonei grįžus į bazę, tai yra ne rečiau kaip kas du mėnesius. Panašius savanoriškus sunkvežimių patikros intervalus vardina ir kitų įmonių atstovai.
Papildomai patys klientai turi savo kokybės kontrolės skyrius.
D.Kriukas pastebi, kad turint netvarkingą autoparką, reiktų bijoti ne tik transporto inspektorių. „Papildomai patys klientai turi savo kokybės kontrolės skyrius, kurie tikrina ar atvykusi į pakrovimo vietą technika yra tvarkinga, kokio stovio padangos“, – apie dar vienus kontrolierius užsimena D.Kriukas.
Reziumuodami savo mintis šiuo klausimu pašnekovai akcentuoja, kad įmonėse yra specialiai vilkikų priežiūrai pritaikytos patalpos, o sumontuota įranga yra analogiška naudojamai techninių apžiūrų centruose. Nuolatinė transporto priemonių apžiūra ir taip atliekama gerokai dažniau nei privalomos.
Kai kurie vežėjai svarsto galimybę perkelti technines bazes į veiklos šalis, kuriose liberalesnė verslui aplinka. Techninių stočių perkėlimas ne tik reikštų transporto parko perregistravimą, bet ir mokesčių mokėjimą kitoje valstybėje. Patiems vežėjams tai atrodo pakankamai logiška – transporto priemonių techninė priežiūra būtų atliekama gerokai arčiau jo maršrutų.
„Modernizavus techninės apžiūros sistemą, atliekant techninę apžiūrą savo patalpose būtų akivaizdžiai sumažinamos laiko sąnaudos, geriau valdomi resursai. Tai sąlygotų, kad transporto įmonės patirtų mažiau sąnaudų dėl transporto priemonių prastovų laukiant eilėse, prisidėtų prie „tuščio kilometražo“ mažinimo“, – tokios galimybės neslepia „Girteka Logistics“ atstovas.
Prakalbus apie galimybę plėsti techninių apžiūrų stočių kiekį ir tinklą Lietuvoje, pašnekovai į tokį problemos sprendimo būdą žiūrėjo atsargiai.
„Nesant eilių apžiūros centruose vis tiek gaištume laiką vien varinėjimui į centrus transporto priemones. Visą privalomą įrangą turime ir ją naudojame techniškai tvarkingų transporto priemonių paruošimui. Taupant laiką bei kaštus galėtume TA atlikinėti patys“, – teigia UAB „Finėjas“ Komercijos direktorius Aidas Plaščinskas.
Kolegai pritaria UAB „Vlantana“ atstovas, kuris teigia, kad ir taip eilę metų ši problema nebuvo išspręsta, nors naujų techninių apžiūrų stočių ir atsirado. „Tai rodo esamos techninės apžiūros sistemos negebėjimą, o gal ir nenorą prisitaikyti prie besikeičiančios verslo aplinkos, ekonominių ir socialinių santykių. Paslaugų turinys iš esmės nesikeičia ir, mūsų nuomone, negali atsiliepti į šiandienos iššūkius bei tendencijas, kurios vyksta atviroje rinkoje, tame tarpe – paslaugų. Monopolinė struktūra nėra pajėgi su šiais uždaviniais susidoroti“, – kategorišką nuomonę rėžia A. Stončius.
Reziumuodamas kolegų mintis D. Kriukas pastebi, kad naujos TA stotys problemą galbūt iš dalies ir spręstų, tačiau toks modelis yra pasenęs iš esmės. Vis viena Lietuvoje lauktų ilgos prastovos. Kelių transporto sistema, priežiūra ir viešosios paslaugos turėtų veikti taip, kad verslo grandžių palikimas Lietuvoje didintų konkurencinius pranašumus: techninių apžiūrų modernizavimas, vairuotojų profesinis rengimas, vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas, administracinės naštos mažinimas, konkurencinės aplinkos palaikymas (pvz. privalomas draudimas) ir kt.
Sunku spręsti, koks techninės apžiūros atlikimo ir priežiūros modelis yra parankiausias Lietuvai, tačiau akivaizdu, kad kol ši funkcija yra patikėta monopolinei struktūrai, verslas neturėtų tikėtis teigiamų pokyčių. Kol kitos valstybės liberalizuoja esamas tvarkas ir lengvina bei paprastina verslo aplinką, Lietuva trypčioja vietoje, sunkvežimiai „stumdosi“ eilėse prie TA centrų, o vežėjai paleidžia vėjais vieną kitą milijoną eurų.
