Augustavo aplinkkelis yra dalis „Via Baltica“ magistralės, kuri turėtų nusidriekti nuo Talino iki pat Varšuvos. Tad ši naujoji atkarpa gerokai prisidės gerinant susisiekimą tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, o pirmiausia – kelią į Lietuvą. Lenkija yra susiplanavusi, kad ateityje turės ir Suvalkų aplinkkelį, o iki 2020 metų keturių juostų magistrale važiuoti bus galima iki pat Lietuvos sienos.
Miestą lenks vilkikai
Augustavo aplinkkelis visų pirma patogus bus sunkiasvoriams vilkikams. Jiems nebereikės važiuoti siauromis Augustavo gatvėmis. O miestelio gyventojai pagaliau atgaus taip ilgai lauktą ramybę – nebebus nuolatinių spūsčių ir baimės pereiti nuolat automobilių pilną gatvę,net per pėsčiųjų perėją. Skaičiuojama, kad iki šiol vien sunkiasvorių automobilių ir autobusų per parą miestą kirsdavo per 5 tūkst.
Naujojo aplinkkelio ilgis – 34,23 km, kartu su jungiamaisiais keliais – 36,6 km. Pradėjus planuoti šį aplinkkelį itin dideles diskusijas kėlė tai, kad jis turėjo driektis per Rospudos upės slėnyje esančią unikalią Rospudos pelkę. Tad po ginčų, aplinkosaugininkų protestų dėl gamtos naikinimo, o gyventojų – dėl vilkinamų aplinkkelio statybų, kelias buvo nutiestas truputį kitoje vietoje ir žalos unikaliam gamtos kampeliui nebepadarė. Tiesa, dėl to šiek tiek pailgėjo ir gerokai pabrango.
Projekto vertė – per 600 mln. zlotų (apie 500 mln. Lt), jam įgyvendinti kartu su projektavimu prireikė vos 21 mėnesio. Kelininkai neslepia, kad tai buvęs sudėtingas projektas, kuriam jie turėjo išties nedaug laiko. Aplinkkelyje yra penki žiedai, 40 tilto konstrukcijų – 8 tiltai virš upių, 18 viadukų ir 14 tiltų žvėrims. Gyvūnams įrengta ir 36 pralaidos.
Statyti kelius lengviau
Lietuvos kelininkai neslepia su pavydu stebintys Lenkijoje galiojančią žemės paėmimo visuomenės reikmėms tvarką, kai pradedama statyti naujus kelius. Lietuvoje tenka laukti, kol baigsis visų instancijų teismai su gyventojais, nepatenkintais jiems pasiūlyta kaina už žemės sklypą.
Lenkijoje pagal specialųjį Kelių įstatymą, gavus galutinį sprendimą tiesti kelią, toje atkarpoje esantys žemės sklypai iš karto atitenka valstybei ir darbus galima pradėti. Tuo pat metu vaivada ar vaivadijos vadovybė įkainoja sklypą, pasitelkę vertintojus, Lenkijos automobilių kelių direkcija gauna sprendimą su nustatyta kaina ir sumoka žemės sklypo šeimininkui.
Tiesa, ne visi gyventojai taip paprastai sutinka su siūloma kaina ir Lenkijoje. Tarkim, statant 35 kilometrų Augustavo aplinkkelį visuomenės reikmėms paimta 490 sklypų. Ir net 130 jų savininkų liko sprendimu ir siūloma kaina nepatenkinti. Pastarieji gali skųsti jiems siūlytą kainą ministerijai, vėliau – teismui. Bet laimėti pavyksta ne visiems ir ne visada. Kaip 15min.lt pasakojo Lenkijos automobilių kelių direkcijos Balstogės skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius, „vienam žmogui už sklypą vaivados nustatyta suma siekė 80 tūkst. zlotų, bet po visų skundų ir teisminių procesų jis tegavo 17 tūkst. zlotų“.
Lietuva kol kas planuoja tik keturių juostų kelią nuo Kauno iki Marijampolės. Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus, ši magistralė tikrai turėtų būti nutiesta iki 2020 metų. Taip pat pradedama projektuoti ir atkarpą tarp Marijampolės ir Lietuvos sienos, šį projektą planuojama įgyvendinti iki 2024-2025 metų.
