„Esame jauna šeima, auginame du vaikus, dirbame oficialius darbus ir nenorime laimės ieškoti svetur, todėl ilgai svarstę su žmona nutarėme papildomai pradėti ir savo verslą – į Vokietiją ir Daniją vežti keleivius. Tam mums buvo reikalingas mikroautobusas. Po ilgų paieškų internete vieną lapkričio dieną aptikome mums tinkantį variantą – UAB „Baltieva“, įgaliotas „Škoda“ atstovas Lietuvoje, pardavinėjo 2006 metų mikroautobusą „Renault Trafic“, – istoriją pradėjo Mantas.
Nenuvažiavo nė kelių kilometrų
Jo teigimu, apžiūros metu pardavėjas užtikrino, kad mikroautobusas tvarkingas, gedimų nėra. Kaip 15min paaiškino Mantas, pasitikėjimą kėlė ir tai, kad automobilį parduodanti įmonė – oficialus „Škoda“ atstovas.
„Gruodžio 4 dieną su pardavėju susitikome „Regitroje“, persirašėme automobilį ir tik įsėdus važiuoti namo (nespėjau nuvažiuoti net kelių kilometrų) dingo trauka, ir prietaisų skydelyje įsižiebė lemputės. Iškart paskambinau UAB „Baltieva“ vadybininkui ir pasakiau apie problemą. Liepė grįžti atgal ir palikti automobilį lauke. Sakė, kad sutvarkys gedimą“, – toliau pasakojo vilkaviškietis.
Mantas sakė, kad kitą dieną sulaukė patvirtinimo, jog mikroautobusas sutvarkytas. Vis dėlto, 15min paaiškino jis, jau antros kelionės į Vokietiją metu išryškėjo dar didesni trūkumai: vėl dingo trauka, atsirado degalų sistemos gedimas, neveikė galinis keleivių šildymo „pečiukas“, pasirodė sankabos ir turbinos defektai. Pašnekovas nieko nelaukdamas susisiekė su įmonės vadybininku, šis pasiūlė rašyti pretenziją.
Pinigų negrąžino
„Parašiau pretenziją sausio 2 dieną. Dar tą pačią dieną mane informavo, kad atvaryčiau automobilį ir jie grąžins pinigus. Kai nuvažiavau, prasidėjo „linksmybės“: jau nebegrąžins pinigų, nes neva „per daug kilometrų nuvažiavau“, net paprašė, kad aš jiems sumokėčiau, jog naudojausi automobiliu.
Vadybininkas bandė direktoriui sakyti, kad jie, kaip pardavėjai, suteikia dviejų mėnesių garantiją varikliui ir greičių dėžei, bet direktorius net nesileido į kalbas
Vadybininkas bandė direktoriui sakyti, kad jie, kaip pardavėjai, suteikia dvejų mėnesių garantiją varikliui ir greičių dėžei, bet direktorius net nesileido į kalbas. Pasirodo, tas automobilis „Renault Trafic“, kurį jie pardavė man, prieš tai priklausė direktoriaus pažįstamam, kuris iš įmonės pirko naują automobilį, o minėtąjį „Renault Trafic“ paliko parduoti“, – nemalonią situaciją prisiminė Mantas.
15min pašnekovo teigimu, pradžioje pardavėjas žadėjo apmokėti remonto darbus, tačiau paaiškėjus, kad tai kainuos ne mažiau kaip 3000 eurų, apsigalvojo. Po dviejų savaičių, – prisiminė Mantas, – jie man pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog aš pats kaltas, kad nuvažiavau tiek daug kilometrų. Pasak jo, įmonė sutiko tvarkyti šildymo „pečiuką“, o nenumatytiems nuostoliams padengti skyrė 150 eurų.
„Kai pradėjau skambinėti UAB „Baltieva“ direktoriui, norėdamas aiškintis dėl jų sprendimo, jis į mano skambučius neatsiliepė 4 dienas iš eilės“, – prisiminė jis.
Iki vasario 5 dienos automobilį pardavusi įmonė atliko šildymo sistemos remonto darbus. Mikroautobusą atsiėmęs vilkaviškietis abejoja, ar darbai atlikti kokybiškai, o kaip teks tvarkyti likusius gedimus – neaišku. Pasak jo, pardavėjas nesutinka nei remontuoti, nei grąžinti pinigų. Paklaustas apie nuostolius pašnekovas teigė, kad kas mėnesį moka paskolą – 200 eurų. Taip pat jis paaiškino, kad negali vežti klientų ir vien dėl to jau prarado apie 3000 eurų.
Į klausimus – klausimais
UAB „Baltieva“ direktorius Dainius Aleksa, užuot pateikęs savo poziciją, 15min pažėrė šūsnį klausimų: „Ar ponas Mantas jus informavo, kad valstybinė techninė apžiūra (VTA – aut.) automobiliui buvo atlikta prieš 5 kalendorines dienas iki perduodant jį ponui Mantui? Ar žinote, kad automobilis VTA specialistų pripažintas tvarkingu, tinkamu eksploatuoti ir saugiu vairuotojui, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams? Ar Mantas pateikė jums VTA patikros dokumento kopiją?“
„Ar ponas Mantas jus informavo ir jums žinoma, kad automobilis yra 2006 metų (13 metų) laidos su 303 578 km rida ir ši informacija yra tinkamai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, taip, kaip to reikalauja įstatymas? Ar turite sutarties kopiją?“ – teiravosi pašnekovas.
Viename iš klausimų D.Aleksa pabrėžė, kad įmonė tik tarpininkavo parduodant automobilį ir faktiniu savininku buvo vos 4 dienas.
„Ar ponas Mantas jus informavo, kad šiuo automobiliu atlieka komercinius keleivių pervežimus (pervežimai arba nuoma) ir remiasi ne savo, o klientų skundais ir kad per 29 kalendorines dienas (įskaitant visas prastovas dėl galimų gedimų, didelį šventinių ir nedarbo dienų skaičių) nuvažiavo 10 955 km, arba 378 km per dieną? T.y. vidutinė rida daugiau nei 7 kartus viršija vidutinę statistinę automobilio ridą per tokį laikotarpį“, – toliau dėstė D.Aleksa.
Ar ponas Mantas jus informavo, kad pakeitė automobilio ir jo išmetimo sistemos konstrukciją, eliminuodamas DPF filtrą?
„Ar ponas Mantas, – klausė direktorius, – jus informavo, kad pakeitė automobilio ir jo išmetimo sistemos konstrukciją, eliminuodamas DPF filtrą?“
Taip pat jis domėjosi, ar skundą pateikęs vyras 15min atskleidė, jog bandė tai nuslėpti?
„Ar ponas Mantas jus informavo, kad būtent „Baltieva“ inicijavo netinkamos prekės grąžinimo procedūrą, remiantis LR teisės aktais, bet nesutiko grąžinti pinigų už prekę, kadangi pristačius automobilį konstatuotas faktas apie pakenkimą prekės būklei?
Ar ponas Mantas jus informavo, kad „Baltieva“, tam, kad atstatytų status quo, paprašė atstatyti automobilio techninį stovį į pradinį, bei kompensuoti vertės pasikeitimą dėl ypač didelės ridos per 29 eksploatacijos dienas?“ – 15min skirtame laiške rašė įmonės vadovas.
D.Aleksa netgi paruošė kelis klausimus, skirtus, jo žodžiais tariant, techniškai pažengusiems situacijos vertintojams: „Ar esant paslėptam sankabos gedimui, automobiliu su mechanine pavarų dėže, galima nuvažiuoti 10 955 km per 29 dienas, tokiam gedimui neprogresuojant? Ar esant paslėptam turbinos defektui automobiliu galima nuvažiuoti 10 955 km per 29 dienas? Ar degalų „atėjimas su oru“ yra gedimas ir gali būti priežastimi neišdegusio degalų kvapui patekti į saloną? Ar galite surasti priežastinį šių formuluočių ryšį?“ – klausimus, lyg egzamine, dėstė jis.
Klausimų UAB „Baltieva“ direktorius turėjo ir 15min žurnalistei, kuri, be kita ko, pasiteiravo, ar vilkaviškiečio įsigytas mikroautobusas anksčiau priklausė įmonės vadovo draugui.
„Ar galite aiškiai apibrėžti termino draugas sąvoką? Mano jaunystės laikais vienas komunistų partijos narys į kitą kreipdavosi kreipiniu „draugas“. Ar tai yra draugystė? Ar klientas yra draugas? Ar Facebook sekėjas yra draugas? Ar žmogus, kurio telefono numerį turiu savo telefono atmintinėje, yra draugas? Ar bendraklasis yra draugas? Žmona, galbūt, draugas? Ar įmonė gali būti fizinio asmens draugu? Gal kažkaip kitaip galite įvardinti ir suformuluoti šią sąvoką?“ – svarstė jis.
Be kita ko, D.Aleksa domėjosi: „Ar tinkamai suprantate CK (Civilinis kodeksas – aut.) prievoles naudotų automobilių prekybininkams ir nekokybiškų prekių grąžinimo taisykles? Ar žinote, kiek naudotų automobilių pirkimo-pardavimo sandorių yra sudaroma kasmet? Kiek tikėtina, kad dauguma naudotų automobilių gali turėtų naujai atsiradusių susidėvėjimo pasekmių nuvažiavus 300 000 km, ypač taip agresyviai eksploatuojant?
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad 15min anksčiau skelbė straipsnius panašia tema, ir svarstė, jog vilkaviškietis, portale perskaitęs moters istoriją, nusprendė pasipelnyti.
„Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus faktus atsakingai teigiu, kad ponas Mantas nepagrįstai mėgina pasinaudoti visuomenėje eskaluojamu įvykiu kaip praktika ir tokiu būdu pasipelnyti automobilių pardavėjo sąskaita arba grąžinti automobilį už įsigijimo kainą, pasipelnius iš jo didžiausios nuomos paklausos sezono metu, todėl neprieštarausiu, jei įvykis būtų nuodugniai išnagrinėtas VVTAT, kitų kompetentingų institucijų arba civilinio proceso tvarka“, – 15min teigė UAB „Baltieva“ direktorius D.Aleksa.
Vartotojų teisės verslininkui negalioja
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė 15min paaiškino, kad remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nurodytu apibrėžimu, asmuo, prekę įsigijęs ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos tikslais, nėra laikomas vartotoju.
Pasak jos, tarp juridinių asmenų susiklostę santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai ir tokiu atveju dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
