Šią savaitę nemažai vairuotojų įstrigo Ukrainoje. Čia specialiosios gelbėtojų pajėgos vadavo ne vieną pusnyse įstrigusį vairuotoją. Kaip teigia patys ukrainiečiai, žiemai ruoštis pradedama tik jai atėjus. Tačiau taip elgiasi tik ne tolimųjų reisų vairuotojai, kurie kelyje praleidžia didelę dalį savo gyvenimo ir prastos oro sąlygos jų jau nebestebina. Kalbėdami apie tokias situacijas vilkikų vairuotojai pasidalino mintimis, kaip jie ruošiasi situacijoms, kuomet gali tekti prastovėti sniegynuose.
Jei įstrigus snieguotame kelyje baigiasi kuras, maistas, o ir paties kelio nelabai matosi, tuomet galima teigti, jog susiduriate su problema. Praėjusiais metais vienas švedas sniegynuose praleido 60 dienų valgydamas sniegą ir gulėdamas su miegmaišiu ant galinės sėdynės, tačiau tai didžiulė išimtis iš taisyklės ir vargu ar kam pavyks tai pakartoti, tad tokioms situacijoms reikia pasiruošti.
Ką sako Ukrainoje iš sniegynų išvaduoti vilkikų vairuotojai?
Viačeslavas, vilkiko vairuotojas: „Visada automobilyje turiu konservų, mėsos, pašteto, kažko rūkyto. Jokiu būdu tik ne alkoholis. Nuo jo galima dar labiau sušalti. Reikia turėti degtukų, eiti ieškoti malkų, bandyti šildytis. Nepamaišo ir sniego kastuvas bei druska. Atsarginis kuro kanistras, papildomas rūbų komplektas. Rytuose tokie keliai ir jų priežiūra, kad čia gali įstrigti bet kas.“
Vilkiko vairuotojas Viktoras: „Visada turiu dujų balioną su įranga maistui gamintis. Pačių dujų užtenka kokioms penkioms dienom. Žinoma, jei tektų šildytis, jų ilgam neužtektų, bet keletą dienų šalta nebūtų.“
