Taip siūlo mažinti spūstis
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D.Šalomskas taip kalbėjo paprašytas pristatyti siūlymą naikinti pėsčiųjų perėjas Edukologijos žiede. Anot viršininko, kalba eina apie pėsčiųjų perėjų naikinimą iš žiedo išvažiuojant link Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių bei įvažiuojant iš Ukmergės g. pusės.
„Motyvas vienas – sumažinti spūstis, padidinti žiedo pralaidumą“, – 15min sakė D.Šalomskas.
Jo manymu, pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai galėtų žiedą kirsti kita puse – apeiti aplink. Arba pavažiuoti stotelę troleibusu ar autobusu, bet tai jau asmeninis D.Šalomsko siūlymas Vilniaus valdžiai tą važiavimą padaryti nemokamą.
„Mums, vairuotojams, problema ta, kad mes turime jus praleisti ir vietoj to, kad didėtų pralaidumas, mes jus praleidinėjame. O jūs, kaip nedrausmingi pėstieji, einate vienas paskui kitą vorele, tai praktiškai stovime vietoje“, – ši sostinės Kelių policijos valdybos viršininko citata sukėlė turbūt didžiausią pėsčiųjų nepasitenkinimą.
Surašė bendrą raštą
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos atstovai piktinosi tokiais policijos pareigūno žodžiais ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe į juos sureagavo išsiųsdami raštą D.Šalomskui.
„Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos – eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Esame įsitikinę, kad eismas mieste turi būti organizuojamas taip, kad būtų užtikrinamas visų eismo dalyvių saugumas, neprivilegijuojant ir neišskiriant tam tikros eismo dalyvių grupės, taip pat kitoms grupėms nenustatant tam tikrų ribojimų dėl to, jog sudėtinga spręsti probleminius eismo saugumo užtikrinimo atvejus“, – rašoma rašte.
Taip pat primenama, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš metus yra patvirtinusi Darnaus judumo planą, kuriame numatyta Vilniaus miesto vizija iki 2030 m., taip pat – tikslai ir priemonės šios vizijos įgyvendinimui: „Vienas iš numatytų tikslų, o ir darnaus judumo principų – padidinti keliavimo pėsčiomis kokybę, prieinamumą taip, kad dalis nuo bendrų kelionių išaugtų iki 35 proc. (šiuo metu esantis rodiklis – 29,4 proc.). Tam numatytos priemonės – pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, esamos pėsčiųjų infrastruktūros atnaujinimas ir priežiūra. Taigi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko siūlymas dėl perėjos naikinimo, motyvuojamas siekiu reguliuoti spūstis, mūsų vertinimu, prilygsta gydytojo siūlymui nupjauti skaudančią koją ir tikrai neprisideda prie Darnaus judumo plano įgyvendinimo.“
Rašto, kurį pasirašė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas ir Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius, pabaigoje tikimasi, kad D.Šalomskas „pasikarščiavo ir atsiprašys vilniečių, kurie visi, kaip minėta, pirmiausia ir yra pėstieji“.
Žada perėjų nenaikinti
V.Mitalas feisbuke rašė, kad tokie pasiūlymai Vilniui netinka ir pagal juos nebus naikinamos pėsčiųjų perėjos, kuriose pėstieji galės ir toliau „vaikščioti po vieną ar vorelėmis“.
„Mūsų sostinė toliau auga ir augs. Ir tai yra labai gerai! O vietos turime tiek, kiek turime. Todėl sieksime, kad visi ekonomiškesnio / ekologiškesnio / darnesnio keliavimo būdai greitesnėms ir malonesnėms kelionėms būtų išnaudoti. Taigi ir toliau investuosime į kokybišką viešąjį transportą, ir patogią dviračiams ar kelionėms pėsčiomis pritaikytą infrastruktūrą (na kad ir tie patys pėsčiųjų tiltai per Nerį). (…) Tai jei anksčiau miestai buvo statomi automobiliams ir duobė kely buvo daug svarbesnė už duobę šaligatvy, dabar laikai keičiasi“, – rašė vicemeras.
Dar 2017 metų vasarą meras Remigijus Šimašius 15min sakė, kad galvojama, kaip būtų galima iš esmės pertvarkyti eismą šiame transporto žiede. Esą tam prireiktų ne vieno viaduko, o visos jų sistemos, kad visiems eismo dalyviams šį pavojingą žiedą būtų saugu ir patogu kirsti. Tačiau kol kas ši vizija dar netapo net projektu.
