„Atsiradus galimybei rinktis oranžinius dviračius, tapo gerokai patogiau nuo vieno senamiesčio taško nukeliauti į kitą išsinuomojant dviratį negu tai daryti automobiliu, kuriam papildomai būtina surasti ir vietą, kurioje jį galima palikti būnant susitikime ar darbe. Žinoma, šiems pokyčiams įtakos turėjo ir užsienio turistai, kurie dažnai važinėja dviračiais, bei vilniečiai, keliaujantys su asmeniniais dviračiais“, – teigia įmonės „Vilniaus planas“ transporto specialistai.
Atsiradus galimybei rinktis oranžinius dviračius, tapo gerokai patogiau nuo vieno senamiesčio taško nukeliauti į kitą išsinuomojant dviratį negu tai daryti automobiliu.
Įvažiavimuose ir išvažiavimuose į senamiesčio centrinę zoną bendras transporto priemonių eismo intensyvumas 2005 – 2014m. laikotarpyje sumažėjo nuo 5212 iki 4560 transporto priemonių, tai yra 652 transporto priemonėmis mažiau per valandą.
Tam įtakos turėjo senamiesčio pietinio aplinkkelio nutiesimas (Drujos gatvė) nuo Subačiaus gatvės iki Aušros vartų gatvės. Taip pat nemažai įtakojo ir autobuso maršruto įvedimas į senamiesčio centrinę teritoriją, kuriuo jau naudojasi nemaža dalis vilniečių ir turistų.
Per dešimtmetį Vilniaus senamiestyje sumažėjo ir krovininių automobilių – jų srautas senamiestyje sumažėjo 0,1 proc. , motociklininkų srautas tuo tarpu išaugo 2,2 proc.
