Vilniaus meras Artūras Zuokas jau ne vienerius metus garsėja kaip karštas tramvajaus gerbėjas. Šią transporto priemonę jis buvo pasiryžęs įdiegti dar praeitoje kadencijoje, tačiau nelaimėjus 2007 metų savivaldos rinkimų sumanymą teko atidėti. Tačiau šis miesto tarybos posėdis jau padėjo tašką svarstymuose, ko labiau reikia Vilniui – metro ar tramvajaus.
„Baigėme visus pasirengimo darbus, kad kitais metais galėtume pradėti realų projektavimą dėl naujos visuomeninio transporto sistemos įvedimo į Vilniaus miesto visuomeninio transporto žemėlapį. Turime visus suderinimus, dėl kurių anksčiau buvo diskusijų, kaip pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamento“, – teigė A.Zuokas.
Anot mero, Vilniaus miestas renkasi tris greitojo, šiuolaikinio tramvajaus linijas. Tramvajus sostinėje negalės būti dviejų bėgių, turės būti vienbėgis ir guminiais ratais arba visiškai be bėgių, nes šiuolaikinės technologijos tai leidžia.
Baigėme visus pasirengimo darbus, kad galėtume pradėti projektavimą dėl naujos visuomeninio transporto sistemos įvedimo į Vilniaus miesto visuomeninio transporto žemėlapį, – teigė A.Zuokas.
„Metro kaip teorinė galimybė išlieka, bet tik tada, kai gyventojų skaičius Vilniuje bus gerokai didesnis ir turėsime pagrindą metro sistemos įdiegimui ir atsiperkamumui. Nuo kitų metų pradedame ruošti pirmosios tramvajaus linijos techninį projektą maršrutu Santariškės-Geležinkelio stotis“, – sakė meras.
Miestas tikisi projektą įgyvendinti gavęs Europos Sąjungos paramą 2014 metais, tuomet pirmoji linija būtų baigta iki 2016 metų. Iš savo biudžeto Vilnius to įgyvendinti negalėtų. Tačiau gavus europinę paramą ir galvojant apie tai, kad bet kokiu atveju teks atnaujinti troleibusų sistemą, nes ši transporto priemonė pasenusi technologiškai ir ateityje vargu ar bus naudojama, nes visi autobusai bus elektriniai. Tam reikėtų 321 mln. Lt, tad tuos pinigus norima geriau investuoti į naują transporto priemonę, kuri gali pervežti daugiau keleivių.
Iš viso pirmajai linijai greičiausia prireiks apie pusės milijardo litų, tačiau galutinė suma paaiškės po konkurso. Iš šios sumos apie 40 proc. turėtų būti skirta Kalvarijų gatvės infrastruktūros sutvarkymui – komunikacijoms, apšvietimui.
Meras įsitikinęs, kad atsiradus tramvajus Vilnius išspręs ir eismo spūsčių problemas, nes daugiau žmonių rinksis visuomeninį transportą, o ne automobilius. Kiek kainuos bilietas, kol kas nėra nustatyta – tai esą priklausys nuo to, kiek projektas kainuos. Tačiau bilietai bus vienodi visoms visuomeninio transporto priemonėms.
Metro šalininkai įsitikinę, kad toks sprendimas klaidingas. Esą kur kas efektyviau būtų panaudoti Vilniaus požeminę erdvę, o ne tramvajų paleisti gatvėmis, kurios jau dabar nesutalpina visų transporto priemonių.
„Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykas tvirtina, kad metropoliteno planavimo atidėjimas dar trim dešimtmečiams yra klaidingas, nes jau dabar trasa Pilaitė-Centras būtų efektyvi.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausanti Vidas Urbonavičius kalbėjo, kad buvo siūlymas, į kurį neatsižvelgta dėl tarptautinio konkurso paskelbimo, ar galėtų būti Vilniuje metropolitenas. „Neužsidarykime ir neleiskime metropoliteno idėjai paskęsti, nes jeigu studija parodytų, kad negali būti įgyvendintas metro projektas, tai jo tiesiog nebus“, – kalbėjo V.Urbonavičius.
Anot mero, jeigu yra privati iniciatyva, toks konkursas galėtų būti skelbiamas ir galbūt net projektas įgyvendinamas, nes pirmoji metro linija nesikerta su tramvajaus. Savivaldybė neatmeta galimybės bendradarbiauti su privačiomis bendrovėmis dėl tokio projekto įgyvendinimo. Tai pridėta ir prie tarybos sprendimo.
Vilniaus valdžios atstovai įsitikinę, kad tramvajus bus ir efektyvus, ir gerokai pigesnis, tad renkamasi būtent jį.
