Pirmosiomis dienomis po atidarymo vakarinis aplinkkelis buvo tuštokas. Gal dar vairuotojai neatrado šio maršruto, o gal jau prasidėjo šventinis laikotarpis, kai automobiliai ne laksto aplinkkeliais, o stovi spūstyse prie prekybos centrų.
Kai nurims kalėdinė ir naujametinė karštinė, vairuotojai apsipras su naujomis gatvėmis ir eismo maršrutais, galima bus tiksliai pasakyti, kur vakarinis aplinkkelis – tikras išsigelbėjimas spūsčių nukamuotiems vilniečiams ir miesto svečiams, o kur projektuotojai kažką praleido.
Kilometrai ir milijonai
Kol kas pasidžiaukime: pagaliau Vilnius turi aplinkkelį, kuris sujungė kelią į Kauną ir Klaipėdą su keliu į Panevėžį ir Rygą.
III atkarpa – tai 5,4 km greito eismo nuo Pilaitės pr. iki Ukmergės gatvės, 6 viadukai ir pėsčiųjų tiltas. Paklota 178 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, o tai prilygsta beveik 11-ai Gedimino prospektų. Iškasta daugiau kaip milijonas kub. m grunto, o tai – lyg 4 tūkst. krovininių traukinio vagonų. Pastatyti 587 kelio ženklai ir 4 greičio matuokliai. Pastarieji, kaip įspėjama, tikrai veikia.
Leistinas greitis aplinkkelyje – 90 km/val. Kaip juokauja vairuotojai, ir dabar mažiau nei 100 km/val. čia niekas nevažiavo.
Vakarinio aplinkkelio III etapą tiesė apie 500 darbuotojų, kurių bendras darbo laikas siekia net milijoną darbo valandų.
Ir dar apie žmones bei milijoną valandų. Skaičiuojama, kad per parą aplinkkeliu važiuos apie 65 tūkst. žmonių (apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį) ir 33 tūkst. automobilių (arba 2500 automobilių per valandą). O patys vairuotojai, kiekvienas asmeniškai kasdienėms kelionėms sutaupysiantys po kelias minutes, per metus sutaupys beveik milijoną valandų (950 tūkst. val.). Per tokį laiką Vilniaus regione esą yra sukuriama 8,7 mln. eurų BVP.
Ar tiek padidės Vilniaus regiono BVP, galima bus paskaičiuoti nebent po metų. Kol kas kalbama apie kitokią aplinkkelio naudą.
„Vilniečiai ir miesto svečiai, pravažiuojantys per Vilnių, laimės daugybę laiko. Nes daugiausia gyventojų gyvena aplinkkelio zonoje – miesto šiaurės vakarų dalyje, o atvažiuoja arba išvažiuoja daugiausia žmonės Ukmergės ir Kauno kryptimis. Todėl daugybei čia gyvenančių, iš čia važiuojančių bus gerokai sutrumpėjęs kelias“, – pirma gongu, o paskui pjūklu vakarinio aplinkkelio darbų pradžią pažymėjęs kalbėjo meras Remigijus Šimašius.
Apgalvota ne viskas
Prie to šviesoforo reikės kažkaip prisitaikyti, – sakė R.Šimašius.
Laisviau kvėpuoti turėtų Laisvės prospektas, iš dalies – Geležinio Vilko gatvė ir gatvės aplink šias dvi sostinės transporto arterijas.
„Yra tam tikrų dalykų, kurie galbūt nebuvo tinkamai apgalvoti. Tai vienas iš jų yra įsukimas į Ukmergės g. Tam tikras srautas bus tenai, tai tikrai ne iki galo pagalvota. Galiu tik pasakyti – ačiū Dievui, didieji srautai yra išspręsti važiuojant iš aplinkkelio į Ukmergės pl. arba iš Ukmergės pl. į aplinkkelį. O prie to šviesoforo reikės kažkaip prisitaikyti. Deja, taip buvo suplanuota“, – kalbėjo meras, klausiamas apie vietą, kur prognozuojamos spūstys.
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža 15min yra sakęs, kad aplinkkelio nuvažiavimai į Ukmergės g. yra reguliuojami šviesoforu, o „šis sprendimas priimtas detaliuoju planu, patvirtintu dar 2005 metais“. Tad tai esą nėra susiję su tokiais dalykais, kaip žemės išpirkimas visuomenės reikmėms, kuris jau miestui kainavo 8 mln. eurų, bet mokėjimai nesibaigę.
„Savivaldybė tikisi už žemės paėmimą gauti apie 8,5 mln. eurų kompensaciją iš Europos Sąjungos“, – sakė V.Pauža, taip leisdamas suprasti, kad dar bent 0,5 mln. eurų sumokėti žemės savininkams teksią, kai baigsis teisminiai ginčai dėl atlygio dydžio.
Trys problemos
VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. Darius Bazaras LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ išvardijo problemas, kurias sprendžia aplinkkelis: „Aplinkkelio pirminė paskirtis buvo nukreipti sunkiasvorį transportą iš miesto centro į aplinkkelius, kad sunkiasvorės mašinos nevažinėtų miesto gatvėmis ir t.t. Aplinkkelis sprendžia tris problemas: spūsčių – sumažiname automobilių skaičių mieste; ekologijos – judantis transportas be sustojimų ir įsibėgėjimų ekologiškai yra švaresnis; saugumo – palįsti aplinkkelyje po mašina yra sudėtingiau nei gatvėje.“
Paties svarbiausio Lietuvos miesto aplinkkelio įrengimas yra svarbus visiems lietuviams, – sakė E.Skrodenis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis irgi įsitikinęs, kad atidarius vakarinį aplinkkelį pagerės saugumas. Jis prideda ir žmonių važiavimo komfortą – nebebus stovima spūstyse, o tą laiką bus galima skirti pabendravimui su šeima, o ne sėdėjimui automobilyje.
„Kitas svarbus dalykas – dvi magistrales Vilnius–Panevėžys ir Vilnius–Kaunas–Klaipėda šitas aplinkkelis sujungs ir daugelis automobilių greičiausia pasirinks šį maršrutą. Sunkiasvoris transportas nebevažiuos į miestą, taip pagerės oro taršos rodikliai. Paties svarbiausio Lietuvos miesto aplinkkelio įrengimas yra svarbus visiems lietuviams. Nes kasdien į Vilnių atvažiuoja net apie 100 tūkst. automobilių iš kitur, todėl geresnis patekimas ar išvykimas iš Vilniaus tikrai palengvins jų važiavimo kokybę“, – kalbėjo LAKD direktorius.
Dairosi į ateitį
Vakariniu aplinkkeliu nei Vilniaus, nei visos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtra nesibaigia. E.Skrodenis galėtų vardinti ir vardinti, ką reikia padaryti: „Via Baltica“ plėtra, ruožo Vilnius-Kaunas automagistrale pavertimas, žvyrkelių, kurių vis dar turime 7 tūkst. km, o jais žmonės važinėja kasdien, asfaltavimas, Ukmergės, Jonavos, Kauno aplinkkelių tiesimas, išvažiavimų iš Klaipėdos uosto tvarkymas.
Grįždamas arčiau Vilniaus E.Skrodenis užsimena apie dar vieną eismo pagerinimą, susijusį ir su vakariniu aplinkkeliu: „Jau kitais metais tikimės kelyje Vilnius-Panevėžys, kur vakarinis aplinkkelis įsilieja į tą kelią, pastatyti požeminį Tarandės apsisukimą, nes šiandien tai yra vieno lygio apsisukimas. Taip pat žiūrime, kokios galėtų būti galimybės pagerinti išvažiavimą iš Balsių arba į Molėtų, arba į Nemenčinės pl.“
Vilniaus meras R.Šimašius irgi dairosi į ateitį: „Nutiesus aplinkkelį, savivaldybės darbai čia nesibaigia: reikės dar nutiesti nuvažiavimą nuo Girulių viaduko, įrengti palei aplinkkelį pėsčiųjų ir dviračių takus, nutiesti ne mažiau už aplinkkelį svarbias Šiaurinę g., kurią jau projektuojame, Mykolo Lietuvio g., kuri eis nuo Ukmergės g. Molėtų pl. link.“
Tai tos naujosios gatvės, kurių dabar nėra. Neilgai truks, kol vairuotojai ir gyventojai ims skųstis ir kai kuriomis jau esančiomis miesto gatvėmis, kuriomis po aplinkkelio atidarymo automobilių srautas labai išaugo. Tarkim, jau dabar gerokai išmalta Talino gatve, kuria galima pasiekti Rygos ir kiek toliau pavažiavus – Justiniškių gatves. Siaura, dideliems srautams nepritaikyta ir Pavilnionių gatvė, kuri kol kas ir nutiesta tik atkarpomis. Ateityje ji turėtų jungtis su Ukmergės gatve ir kitoje jos pusėje suplanuota L.Zamenhofo gatve, nors tam priešinasi gyventojai, nenorintys gyventi prie intensyvaus eismo gatvės.
Šio projekto kontūrai gimė beveik prieš 40 metų. Jau tada buvo aišku, kad aplinkkelio Vilniui reikia.
Pokyčiai, tiesa, kiek mažesni, laukia ir Oslo gatvėje nuo aplinkkelio iki Gariūnų tilto. Ten žadama nutiesti trečią eismo juostą abiem kryptimis.
Apie pinigus
Ir pabaigoje – apie pinigus. Tuos, kurie jau išleisti. Vilniaus savivaldybės duomenimis, viso vakarinio aplinkkelio vertė siekia apie 248 mln. eurų. Vakarinio aplinkkelio I etapo kaina – 81,5 mln. eurų, II etapo – 59,5 mln. eurų, o III etapo – 106,9 mln. eurų. Pastarojo etapo vien žemės, kuri buvo išdalinta aplinkkelio teritorijoje, savininkams savivaldybė jau yra sumokėjusi 8 mln. eurų, o tai dar negalutinė suma.
Tokie dideli projektai kaip vakarinis aplinkkelis Vilniui duodasi nelengvai. R.Šimašius prisipažino aplinkkelio atidarymo išvakarėse susitikęs su buvusiu ilgamečiu sostinės vadovu Algirdu Vileikiu ir buvusiu vyriausiuoju architektu Algimantu Nasvyčiu ir sužinojo, kad šio projekto kontūrai gimė beveik prieš 40 metų. Jau tada buvo aišku, kad aplinkkelio Vilniui reikia.
Laukti teko ilgai: pirmosios dvi vakarinio aplinkkelio atkarpos nutiestos 2008–2013 metais. Nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. darbai vyko 2008–2011 metais, baigti 2011 metų sausio 27 dieną. II etapas tiestas nuo 2011 m. birželio iki 2013 m. lapkričio 29 dienos. III etapas pastatytas nuo 2015 m. liepos 27 dienos iki 2016 m. gruodžio 20 dienos.
