Vilnietis Vaidas neslepia – apie esamą padėtį sužinojo tik tada, kai, prireikus pinigų paaiškėjo, kad kažkodėl jo turima banko sąskaita areštuota. Pradėjęs domėtis, kur šuo pakastas, jis atrado antstolio, areštavusio sąskaitą, kontaktus, o šis atskleidė, kad areštuoti vaikino turtą nuspręsta po to, kai jo esą nepavyko surasti pusantrų metų.
Pareigūnams rasti Vaidą sunkumų nekilo
Istorija prasidėjo tuomet, kai 2016 m. balandžio 12 d. Vaidas įsigijo „Hyundai Lantra“ automobilį. Pirmasis savininkas nurodė „Regitrai“, kad savo nuosavybę perleido būtent Vaidui, o šis dar po dienos automobilį perpardavė. Automobilių perpardavimo veikla pašnekovas vertėsi turėdamas individualios veiklos pažymą, tad, kaip sako pats, buvo tvarkingai užpildyta pirkimo-pardavimo sutartis, surašyti visi reikalingi duomenys.
Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutarties kopiją pareigūnams teko siųsti po to, kai minėtu automobiliu buvo viršytas leistinas greitis ir tą užfiksavo radaras. Visais atvejais Vaidą policininkai rasdavo tiesiog paskambinę telefonu.
Automobilis, kaip sakė pašnekovas, vėliau buvo dar kelis kartus perparduotas. Visgi, kaip paaiškėjo, nė vienas iš naujųjų savininkų automobilio neužsiregistravo savo vardu, kaip tą numato teisės aktai.
Kadangi perpardavus automobilį antrą kartą deklaruoti nuosavybės perleidimo fakto nėra galimybės, aiškino Vaidas, duomenų bazėse būtent jis liko teoriniu minėto automobilio savininku. Dėl šios priežasties kas kartą, kai „Hyundai Lantra“ vairuojantis asmuo padarydavo nusižengimą, pareigūnai ieškodavo Vaido.
„Pavyzdžiui, teko siųsti policijos pareigūnams pirkimo-pardavimo sutarties kopiją dėl to, kad kažkuris iš automobilio savininkų viršijo greitį ir tą užfiksavo radaras. Tuomet – dar dėl kelių pažeidimų. Visais atvejais pareigūnai mane susirasdavo tiesiog paskambinę telefonu“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad policijos pareigūnai susisiekė ir 2016 m. birželio pradžioje – tuomet, kai minėtas automobilis dėl tuometinio savininko nusižengimų buvo konfiskuotas.
„Tada vėl pakartojau, kad nesu savininkas, išsiunčiau pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir daugiau nieko nesulaukiau, iki kol buvo areštuotos sąskaitos“, – pasakojo pašnekovas.
„Nerado“ pusantrų metų
Vaido sąskaitos buvo areštuotos 2017 m. rudenį, prabėgus pusantrų metų nuo „Hyundai Lantra“ pardavimo dienos. Tą jis suprato tuomet, kai prireikė pinigų. Radęs turtą areštavusio antstolio telefono numerį, susisiekė su juo.
Kai susitiko su antstoliu, Vaidas sužinojo, kad įsiskolinimas už automobilio saugojimą jam skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio. Taip pat sužinojo ir tai, kad UAB „Tomadas“, valdanti stovėjimo aikštelę, kurioje buvo saugomas konfiskuotas „Hyundai Lantra“, esą bandė ne kartą susirasti jį siųsdama laiškus, o negavusi atsakymo – kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pastarasis ir ėmėsi nagrinėti bylą, kurioje atsakovu tapo pašnekovas bei asmuo, padaręs pažeidimą, dėl kurio automobilis buvo konfiskuotas. Nei UAB „Tomadas“ pranešimų, nei teismo siųstų procesinių dokumentų Vaidas sakėsi negavęs.
„Ėjau kalbėtis į paštą, kur problema, kodėl negavau nieko, paštas pasakyti nieko negalėjo“, – gūžtelėjo pečiais Vaidas.
Ironiška detalė: tada, kai pats susirado sąskaitas areštavusį antstolį, kitą dieną pašto dėžėje atsirado pranešimas apie jo vardu gautus kelis registruotus laiškus. Tąkart, sako Vaidas, gavo tris laiškus iš karto, siųstus skirtingomis datomis. Vienas iš jų buvo antstolio laiškas, o tokių, kaip minėjo pašnekovas, antstolis sakėsi siuntęs septynis.
„Pasakyti, kur dingo kita korespondencija, siųsta man, niekas negalėjo, – stebėjosi vilnietis. – Suprasčiau, jeigu adresu, kuriuo buvo siunčiami laiškai, niekas negyventų, tačiau tai yra mano tėvų ir mano namai, visą tą laiką buvome pasiekiami ir čia gyvenome.“
Dokumentus „įteikė“ paskelbdami viešai, priteisė 4800 Eur
Automobilių saugojimo aikštelę administruojanti UAB „Tomadas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė tuo atveju, jei atsakovams įteikti procesinių dokumentų nepavyktų tiesiogiai, informuoti juos apie bylą viešo paskelbimo būdu, o sprendimą priimti „už akių“. Kaip pasakojo Vaidas, kadangi negavęs dokumentų jis nė neįtarė, kad jo vardu yra pradėta byla, taip ir nutiko – teismas pripažino, kad jis ir antrasis atsakovas yra kalti, ir priteisė solidariai atlyginti visą susikaupusią skolą, išlaidas antstoliui ir kitką. Iš viso susidarė apie 4 800 eurų suma.
„Solidariai reiškia tą, kad... kadangi antrasis atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, visa ši suma buvo nuskaičiuota iš manęs“, – pabrėžė Vaidas.
Kreipęsis į advokatą pašnekovas pateikė teismui prašymą pratęsti terminus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymą atmetė akcentuodamas, kad procesiniai dokumentai buvo siųsti dukart, jų pašnekovas esą neatsiėmė iš pašto, tad dokumentai buvo grąžinti. Anot prašymą pratęsti terminus atmetusio teismo, Vaidas turėjo ir galėjo žinoti apie vykstantį teismo procesą, mat pranešimus jam ne kartą siuntė ir UAB „Tomadas“. Be to, akcentavo teismas, pašnekovas turėjo būti atsakingas ir pasidomėti situacija.
Argumentas, kad neturiu teisinio išsilavinimo ir nežinojau, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikti per specialų teismų tinklalapį Teismai.lt, anot sprendimą priėmusio teismo, nėra objektyvus.
Drauge teismas pabrėžė ir tai, kad Vaidas verčiasi individualia veikla, todėl nebuvo darbovietės adreso, kuriuo būtų galima nusiųsti teismo dokumentus.
„Tai apskritai keista, mat tuo metu, kai vyko teismo procesas, aš buvau vienos įmonės vadovas ir jos adresas buvo nurodytas. Be to, individualios veiklos atveju taip pat nurodytas ir veiklos vykdymo adresas, ir mano telefono numeris – viskas, ko reikia norint susisiekti“, – stebėjosi pašnekovas.
Nuostabą jam sukėlė pasirinktas informavimo apie vykstančią bylą būdas – viešo paskelbimo būdu. Kitaip tariant, Vilniaus miesto apylinkės teismas apie pradėtą procesą paskelbė interneto svetainėje Teismai.lt.
„Pirmiausia nemažai klausimų kilo dėl to, kad teismas akcentavo, jog procesinių dokumentų įteikimo būdas priklauso nuo ieškovo valios. Kodėl? – nesuprato Vaidas. – Be to, teigiama, kad pratęsti terminus prašau nepateikdamas objektyvių duomenų, pateisinančių termino praleidimo laikotarpį, mat nurodžiau, kad neturiu teisinio išsilavinimo ir nežinau, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikti per teismų tinklalapį Teismai.lt. Tiesą sakant, apie tokį puslapį pirmą kartą išgirdau, ir, matyt, apie tai, kad teismo dokumentai gali būti įteikti per šį puslapį, žino labai nedaug kas.“
Pašnekovas neslepia, kad rankų nenuleido ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė. Kreipėsi į aukštesnės instancijos – Vilniaus miesto apygardos – teismą.
Dukart deklaruoti – neįmanoma
Anot pašnekovo, į džiaugsmo nekeliančią situaciją jam įsivelti teko todėl, kad automobilių perpardavimo veikla besiverčiantys asmenys neturi galimybės nurodyti, kad automobilį perpardavė kažkam kitam.
„Deklaruoti nuosavybę galima tik kartą, tą ir padarė pirmasis „Hyundai Lantra“ savininkas, nurodydamas, kad savo nuosavybę jis perleido man. Aš, norėdamas padaryti tą patį, turėčiau automobilį užregistruoti savo vardu, tuomet perparduoti ir tada nurodyti, kad perleidau nuosavybę. Kitokio būdo pateikti dokumentus, pažymėti, kad automobilis perparduotas, nėra. Todėl tol, kol naujas automobilio savininkas jo neužregistruoja savo vardu, savininkas esu aš“, – akcentavo Vaidas.
Užregistruoti automobilio perpardavimo fakto, pirmiausia neįregistravus jo vardu, kol kas nėra galimybės.
Tą patį 15min patvirtino ir VĮ „Regitra“. Pasak jos darbuotojų, „transporto priemonių registracijos sistema nėra sukurta jų perpardavėjams, todėl užfiksuoti automobilio perpardavimo fakto, pirmiausia neįregistravus jo savo vardu, kol kas nėra galimybės.“
Lietuvoje galiojanti tvarka
Pagal esamą tvarką, automobilį pardavęs asmuo per 15 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turi deklaruoti pasikeitusio savininko (valdytojo) duomenis. Transporto priemonę įsigijęs asmuo ją savo vardu turi perregistruoti per 10 dienų po to, kai pardavėjas deklaravo pasikeitusius duomenis.
Visgi „Regitra“ pabrėžia, kad automobilio pardavėjo ir pirkėjo interesus saugo automobilio pardavimą (arba įsigijimą) patvirtinantys dokumentai, t.y. pirkimo-pardavimo sutartis, pinigų perdavimo-priėmimo aktas arba bankinių pavedimų išrašai.
Pasak Emilijos Bardauskienės, „Regitros“ komunikacijos skyriaus jaunesniosios specialistės, šiuo metu „Regitra“ yra parengusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis būtų privaloma registruoti visus transporto priemonės nuosavybės pasikeitimus.
„Tai reiškia, kad kiekvieną kartą pasikeitus transporto priemonės savininkui apie tai reikėtų informuoti Regitrą. To nepadarius būtų numatyta ir administracinė atsakomybė. Jeigu šios pataisos įsigaliotų, ateityje nebereikėtų papildomai įrodinėti, kad automobilis asmeniui nebepriklauso, nes visi duomenys apie esamus ar buvusius savininkus būtų kaupiami sistemoje“, – akcentavo E.Bardauskienė.
Tokių pat bylų dešimtys
Advokatas dr. Arnas Paliukėnas, komentuodamas situaciją 15min minėjo, kad analogiškų bylų dabar – ne viena, o dešimtys. Automobilių perpardavėjų verslas Lietuvoje labai populiarus, tad, natūralu, ne vieno automobilio pardavėjas įkliūva į nepavydėtinas situacijas.
„Vertinant šią situaciją svarbūs du aspektai. Pirmasis – korespondencija ir tai, kokiu būdu ji buvo siunčiama. Jeigu laiškai automobilį perpardavusiam asmeniui buvo siunčiami neregistruotu paštu, įrodyti tokios korespondencijos buvimą, atsekti jos judėjimą ir užtikrinti, kad ši pasiektų adresatą, labai sudėtinga“, – komentavo pašnekovas.
Jo nuomone, valstybinės institucijos apskritai neturėtų siųsti neregistruotos korespondencijos. Be to, pabrėžė teisės specialistas, jo akimis, neregistruotos korespondencijos neturėtų siųsti ir konfiskuotą transporto priemonę saugančios aikštelės.
„Šios aikštelės kasdien dirba su analogiškomis situacijomis ir puikiai supranta skirtumą tarp registruoto ir neregistruoto laiško“, – teigė pašnekovas.
Visgi kita medalio pusė, jei visa korespondencija buvo registruota, tačiau ieškomas asmuo vengė atsiimti jam siunčiamus laiškus, sako A.Paliukėnas. Anot jo, natūralu, kad tuomet teisėjui kyla klausimų ir įtarimų.
Viešas paskelbimas – kraštutinė priemonė
Visgi jis sutinka, kad į keblią situaciją pakliuvusio vyro pastaba, kad buvo neišnaudoti visi būdai dokumentams įteikti, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašant atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, teisinga.
„Žinoma, ieškovas gali rinktis būdą, kaip informuoti atsakovus, tuo atveju, jei nepavyksta įteikti dokumentų. Tačiau teismas neprivalo sutikti ir gali pasiūlyti išnaudoti kitus esamus būdus. Mano akimis, viešas paskelbimas yra kraštutinė priemonė, kurios imamasi tuomet, kai išbandytos visos kitos, – kalbėjo A.Paliukėnas. – Išties, buvo galima pasirinktus dokumentus įteikti per antstolį. Taip, ieškovui tai kainuoja papildomai, tačiau siekdamas surasti reikiamus asmenis ir norėdamas išspręsti problemą sąžiningai, mano akimis, jis turėjo tą padaryti. O sąnaudos, patirtos pasitelkiant antstolį, vėliau bylos laimėjimo atveju bus priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies.“
Buvo galima pasirinkti dokumentus įteikti per antstolį. Tai ieškovui kainuoja papildomai, bet norėdamas išspręsti problemą sąžiningai, jis turėjo tą padaryti.
Anot advokato, antstoliams prieinama daugelis duomenų bazių, tad jie turi daugiau įrankių asmenų paieškai. Be to, atsisakymas priimti dokumentus iš antstolio jau prilyginamas dokumentų įteikimui.
Galiausiai, pasak A.Paliukėno, analogiškos situacijos nebūtų, jei nemalonumų epicentre atsidūręs vyras būtų sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį užregistravęs VĮ Regitra.
„Taip, nuosavybės teisės perparduodant automobilį dažnai nespėjama įregistruoti, tačiau užregistravus pačią sutartį, tuo būdu galima būtų parodyti viešai visiems tretiesiems asmenims, kad jau nesi automobilio savininkas ir tau pretenzijų jokių negali būti. Tokia, registruota, sutartis laikoma pakankamu įrodymu ir teismas (ieškovo prašymu) privalėtų į bylą atsakovu įtraukti jau ne automobilį pardavusį asmenį, o jį nupirkusį asmenį. Visgi automobilių perpardavėjai dažniausiai tokiomis detalėmis nepasirūpina, o vėliau kyla rūpesčių“, – kalbėjo advokatas.
