Taip pat pasitelkiamos policijos budėjimo ir reguliavimo pajėgos žiedinėse sankryžose, stiprinamos pajėgos operatyviai reaguoti į eismo įvykius ar kitus eismą trikdančius incidentus.
„Į Vilniaus gatves rudenį kasdien išvažiuoja maždaug 370 tūkst. transporto priemonių, o tai yra apie 110 tūkst. daugiau nei vasarą. Taip pat iš užmiesčio į sostinę kasdien įvažiuoja ir išvažiuoja dar 149 tūkst. transporto priemonių. Analizuodami eismo srautų duomenis, prognozuojame, jog šiais metais jie išaugs dar maždaug 2–3 proc., lyginant su 2018 m. rugsėju. Tam ruošiamės iš anksto, jog į miestą grįžę eismo dalyviai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Jau vasarą atnaujinome šviesoforų jutiklių programinę įrangą ir atlikome papildomą profilaktinę eismo srautų jutiklių patikrą bei konfigūravimą. Mūsų patirtis rodo, jog tai padeda fiksuoti tikslesnius duomenis, o eismo valdymas tampa sklandesnis ir lankstesnis.
Be to, drauge su miesto savivaldybe ir policija sutarta dėl 50 stebėjimo kamerų tiesioginio vaizdo perdavimo iš įvairių miesto vietų eismo valdymo centrui. Tai ne tik leis efektyviau panaudoti mieste jau esančią infrastruktūrą, tačiau svarbiausia – stebėti eismo situacijas realiuoju laiku ir operatyviai priimti reikalingus reguliavimo sprendimus“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Ruošiantis rugsėjui vasarą buvo vykdoma transporto srautų pokyčio 50-yje intensyviausių Vilniaus miesto sankryžų analizė, lyginant 2018 ir 2019 metus. Be to, atlikta ir išsami 2019 m. Vilniaus miesto transporto srautų duomenų analizė.
„Vilniaus transporto srautų duomenys mums praverčia planuojant naujus ar efektyvinant jau esamus eismo valdymo sprendimus. Pavyzdžiui, jei norėdami padidinti saugumą vienoje ar keliose sankryžose planuojame įrengti reguliuojamus kairiuosius/dešiniuosius posūkius, pritaikyti sankryžas dviratininkų eismui ar padidinti pėsčiųjų saugumą, analizuojame duomenis, stebime eismo srautų duomenis ir tuomet centralizuotai priimame sprendimą, kaip turėtų būti organizuojamas visų eismo dalyvių judėjimas. Be to, šie duomenys yra atviri visuomenei – su jais susipažinti ir pokyčius mieste stebėti gali visi“, – priduria M.Gusarovienė.
Vasarą taip pat papildomai atlikti „žaliųjų bangų“ veikimo patikrinimai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, šiuo metu vykdomi šviesoforų reguliavimo ir valdymo programų pakeitimai, kalibravimo darbai Laisvės pr., Ukmergės g., Ateities g., Savanorių pr., Molėtų pl. ir kitose „karštose“ sostinės gatvėse, kurie bus baigti dar iki rudens.
Be to, siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą ir pralaidumo rodiklius Geležinio Vilko–Ukmergės g. sankryžoje atliktas antrasis rekonstrukcijos etapas. Įrengta papildoma eismo juosta Geležinio Vilko g. atvažiuojantiems nuo Žalgirio g. pusės, o didinant pėsčiųjų saugumą demontuota papildoma lentelė su žalia rodykle ties raudonu šviesoforų signalu atvažiuojantiems Geležinio Vilko g. nuo centro bei įrengti pėsčiųjų mygtukai. Taip pat pakoreguotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo programos – po šių pakeitimų sankryža veikia lankstesniu visiems eismo dalyviams režimu.
Taip pat didžioje dalyje miesto sankryžų atnaujintas papildomas horizontalusis kelio ženklinimas (koriai), kuris primena vairuotojams apie draudimą įvažiuoti į sankryžą, kai už jos yra kliūtis.
Praktiniai patarimai vairuotojams
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistai judėjimui mieste rekomenduoja rinktis rekordiškai atsinaujinusį sostinės viešąjį transportą, dviračius, keliones pėsčiomis ar kitus alternatyvius būdus. Jei visgi pasirenkamas automobilis, rekomenduojama rinktis vieną iš keturių „Statyk ir važiuok“ aikštelių bei kelionę tęsti viešuoju transportu.
Svarbu koncentruoti dėmesį ir laikytis saugumo reikalavimų, nes gatvėse natūraliai išauga moksleivių skaičius – neužsiimti pašaliniais veiksmais vairuojant, neviršyti greičio, sustoti prie perėjų, taip pat be reikalo neužimti prie ugdymo įstaigų įrengtų trumpų sustojimo vietų „Kiss & Ride“, skirtų greitai ir saugiai išleisti ar pasiimti vaikus.
Specialistai pataria nekeliauti po vieną, o planuoti bendras keliones su šeimos nariais, kolegomis. Viena pagrindinių eismo spūsčių priežasčių yra žmonių įprotis keliauti automobiliais. Jei vidutinis automobilio užpildymas siektų bent 2,5–3 asmenis, gatvėse transporto galėtų sumažėti kone dvigubai.
Taip pat primenama laiku reaguoti į šviesoforo signalus. Eismo organizavimo specialistai dalinasi, jog neretai pasitaiko atvejų, kai įsijungus žaliam šviesoforo signalui pirmasis automobilis kartais pajuda pavėluotai, susidaro tarpai ir dėl to per sankryžą pravažiuoja mažiau automobilių, nei galėtų. Be to, pastebimi ir atvejai, kai vairuotojai iš anksto tinkamai nepasirinkę kelionės krypties bando staigiai rikiuotis sankryžose ir kerta jas pažeisdami Kelių eismo taisykles.
Vairuotojams primenama nesiblaškyti, spūstyse iš anksto pasirinkti reikiamą eismo juostą ir nesirikiuoti kaskart, kai kitoje juostoje pradeda judėti automobiliai. Toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė ir sumažėja eismo juostų pralaidumas.
Įvykus eismo įvykiui, specialistai ragina taupyti visų eismo dalyvių laiką. Jei įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, rekomenduojama deklaracijoje nusibraižyti schemas, vairuotojams pasirašyti ir esant galimybei patraukti transporto priemones į šalikelę ar netoliese esančią stovėjimo aikštelę. Taip galima saugiai užpildyti likusią informaciją ir netrikdyti kitų eismo dalyvių judėjimo.
