„Siekiame užtikrinti saugų judėjimą, kuomet geležinkelius kerta kiti eismo dalyviai. Traukinių, automobilių ir pėsčiųjų srautus siekiame atskirti pavojingiausiose pervažose – kasmet atnaujiname jų reitingą, sudaromą vertinant svarbiausius kriterijus: automobilių eismo intensyvumą, traukinio matomumą, leistiną traukinių greitį ir nelaimingų atsitikimų skaičių. Taip galime tikslingai nukreipti investicijas į saugumą didinančius projektus“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.
Pasak K.Sankovski, nepertraukiamas geležinkelio kelių kirtimas automobiliais sukuria ir aplinkosauginį efektą, nes prie uždarytos pervažos nesusidaro stovinčių automobilių spūstys. Per parą pervažą kirsdavo beveik 10 tūkst. automobilių, o dėl traukinių eismo ji būdavo uždaroma vidutiniškai 23 kartus per parą.
Magistralinio kelio A15 ašyje įrengtas automobiliams ir pėstiesiems viadukas yra 55 m ilgio, 13 m pločio. Vienu viaduko tarpatramiu kertamas geležinkelio kelias Kyviškės–Valčiūnai, o kitu tarpatramiu organizuojamas eismas (krašto kelio Nr. 106) Rudaminos kryptimi. Naujai įrengti jungiamieji keliai į magistralinį kelią jungiami per pastatytą žiedinę sankryžą.
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ naujo transporto mazgo šalia Rudaminos projektą įgyvendino kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybe. Statybos darbus atliko bendrovė „Tilsta“. Investicijos į viaduką, kuris finansuotas ES fondų ir projekto partnerių lėšomis, siekia beveik 4 mln. eurų be PVM.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija kaip partneris dalyvaudama šiame projekte finansavo naujo transporto mazgo su viaduku virš geležinkelio statybą. Dėka šio sprendimo yra pagerintos eismo saugumo sąlygos, sutrumpintas sankirtos su geležinkeliu pravažiavimo laikas, nes dings poreikis stovėti prie pervažos bei praleisti važiuojančius traukinius“, – sako Marius Čereška, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo skyriaus vadovas.
„Naujasis viadukas žymiai pagerins eismo saugumą visiems – vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams bei viešajam transportui. Be to, atsiranda sklandus judėjimas – nebereikės sustoti prie pervažos, kas yra ypač aktualu viešojo transporto maršrutams planuoti. Puikus trijų šalių – „LTG Infra“, Vilniaus m. ir Vilniaus raj. – bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako Tomas Gulbinas, Vilniaus vicemeras.
Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje šiuo metu naudojamos 526 geležinkelio pervažos. Šiuo metu vyksta dviejų lygių pervažų statybos Vievyje: geležinkelio ruože Lentvaris–Vievis, ties susikirtimu su 108 regioniniu automobilių keliu esančioje pervažoje, įrengiamas tunelis po geležinkeliu. Iki 2023 m. pabaigos „LTG Infra“ investuos į 37 prioritetinių pervažų saugumo didinimą, atnaujinant signalizacijos įrangą, įrengiant užtvarus, vaizdo stebėjimo kameras, kliūties aptikimo sistemas bei kitas saugumo priemones.
Lietuvos geležinkelių linijų išskleistas ilgis siekia 3462 km. „LTG Infra“ šiuo metu prižiūri 2172 kelio statinius, kuriuos sudaro 371 tiltas, 1265 pralaidai, 8 pėsčiųjų tuneliai, 1 tunelis, 35 atraminės sienutės, 151 akustinė sienelė, 341 peronas ir krovininės platformos bei 2038 km žemės sankasų.
