V.Milius startavo greta Šalčininkų esančiame Tartoko kaime kartu su Karoliu Mieliausku, važiavusiu motociklu „Royal Enfield Himalayan“. Pajudėjo skirtingomis kryptimis, nelenktyniavo, ir abu įveikė po daugiau nei 1 600 km. „Peugeot“ furgono odometras po kelionės rodė 1640 nuvažiuotų km.
Du maršrutai
„Dar prieš kelionę pasidarėme du maršrutus. Vieną kartu su Karoliu sudarėme – ten buvo arčiausiai valstybės teritorijos sienų esantys keliai asfalto ar žvyro. Kitą pasiskolinau iš „Perimetro“ organizatorių – jie jau daugiau nei dešimt metų rengia bekelės lenktynės šalies perimetru. Tačiau maršrutą daug kartų koregavau priklausomai nuo situacijos – pamatydavau įdomų objektą, nusukdavau į jį. Žinodamas įdomią vietą, ją taip pat aplankydavau, nors tai ir kainuodavo papildomų kilometrų“, – pasakojo V.Milius.
Taip kelionės nuotraukų albume atsidūrė akimirkos prie Stelmužės ąžuolo, šiauriausio Lietuvos taško, senovinės technikos ekspozicijos netoli Lazdijų, Palangos J.Basanavičiaus gatvėje ir kitose vietose.
Didžiąją dalį maršruto sudarė žvyrkeliai, tačiau netrūko ir bekelės. Keturių varančiųjų ratų pavarą turintis furgonas čia buvo pasirinktas ne be reikalo – jis važiavo per brastas, pažliugusius kelius ir nesunkiai įveikė visus išbandymus. Vis tik vairuotojas teigė, jog pernelyg nerizikavo ir juokdamasis pasakojo vadovavęsis patarle „kuo geresnis visureigis, tuo toliau eiti iki traktoriaus“.
„Karantino metu nebūtų gerai įklimpti kur nors pasienio miške ir eiti pėstute ieškoti telefono ryšio ar traktorių turinčio ūkininko, tad stengiausi vengti net ir tokių vietų, kur tikimybė nepravažiuoti būtų 1 procentas, arba kur tektų kirsti brūzgynus ir rizikuoti subraižyti kėbulą“, – prisiminė žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
Daugiafunkcinis automobilis
V.Milius Lietuvos perimetru važiavo priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi. Pirmąją dieną jis įveikė beveik pusę maršruto bei sustojo nakvynei Šiaurės Lietuvoje. Automobilyje jam pavyko sumontuoti neblogą erdvę, kur kas jaukesnę už miniatiūrinius tik pernakvojimui skirtus japoniškuosius viešbučio kambarius.
„Partner“ krovinių skyrius yra gana erdvus, o jį dar pailginti galima nulenkus keleivio sėdynės nugaros atramą – tuomet net ir trumpiausio, vos 4,4 m ilgio modelio viduje galima pasidėjus čiužinį patogiai išsitiesti. Automobilyje montuojamas ir autonominis šildytuvas, tad naktį variklis gali būti neužkurtas, o salone vis tiek išlaikoma šiluma.
„Tai yra automobilis, skirtas elektros tinklų ar telekomunikacijų darbuotojams, kuriems dažnai reikia pervežti didelius krovinius bei kartais išvažiuoti į bekelę. Jeigu aš būčiau tos srities darbuotojas ir gaučiau tokį automobilį, labai džiaugčiausi – vien sėdėdamas priekyje jautiesi tarsi paprastame asmeniniame hečbeke. „Peugeot“ vairuotojo aplinka su mažu vairu čia labai panaši į naudojamą 2008 bei kituose modeliuose – ji man labai patinka, visi valdymo prietaisai čia išdėlioti patogiai ir lengvai pasiekiami“, – sakė V.Milius.
Jis pridūrė, kad iki „pilnos laimės“ betrūksta gerų bekelei skirtų padangų – tuomet šis automobilis galėtų važiuoti išties labai toli, mat visi kiti parametrai tą daryti leidžia. Tačiau šiuo metu sumontuotos žieminės padangos.
Keturiais ratais varomas „Partner“ turi dyzelinį 96 kW (131 AG) pasiekiantį variklį su mechanine 6 laipsnių pavarų dėže. V. Milius teigė aplink Lietuvą važiavęs be minčių apie ekonomiškumą, tad ir degalų sąnaudas borto kompiuteris rodė aukštesnes nei galima tikėtis – 7,5 l/100 km. Kita vertus, tą diktuoja 37 valandų kelionės važiavimo režimas, keliai, žema oro temperatūra, padangos – porą dienų po grįžimo nusprendęs nukeliauti iš Vilniaus į Panevėžį, V.Milius nesunkiai pasiekė 4,5 l/100 km sąnaudas, o tai – geras rezultatas tokio dydžio keturiais ratais varomam modeliui.
