Mokesčių administratoriaus duomenimis daugiausiai prekybos automobiliais verslu užsiimančių įmonių įregistruota Vilniaus (785), Kauno (687), bei Šiaulių (279) ir Marijampolės (261) apskrityse. Remiantis atliktos analizės dėl vykdomos tarptautinės prekybos automobiliais išvadomis VMI suformavo galimai rizikingų įmonių ir gyventojų sąrašus.
Įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad iš atrinktų įmonių 20 vykdė automobilių importo iš JAV muitinės procedūras. Šios įmonės pirko itin daug automobilių, tačiau eilę metų deklaravo nuostolingą veiklą ir nemokėjo pelno mokesčio. Taip pat atrinkta 161 įmonė, naudotoms transporto priemonėms galimai neteisingai apskaičiavusi ir deklaravusi pridėtinės vertės mokestį.
„VMI gali pateikti ne vieną pavyzdį apie šiame verslo sektoriuje nustatomus pažeidimus. Vienas jų – kai įmonės deklaruoja tariamai pardavusios automobilius kitų Europos Sąjungos šalių subjektams ir taiko „0“ proc. (nulinį) PVM tarifą, tačiau paaiškėja, kad automobiliai buvo parduoti Lietuvoje ir jau rieda Lietuvos keliais. Pastaruoju metu nustatytos 3 tokios įmonės. Viena iš jų – Kaune – tokiu būdu bandė išvengti beveik 400 tūkst. litų mokesčių valstybės biudžetui“, – sako VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
„VMI gali pateikti ne vieną pavyzdį apie šiame verslo sektoriuje nustatomus pažeidimus“, – Artūras Klerauskas.
Atlikus minėtos bendrovės patikrinimą paaiškėjo, kad per tikrintą 4 mėnesių laikotarpį ji iš Amerikos į Lietuvą įvežė per 600 įvairių transporto priemonių ir apskaičiavo bei Kauno AVMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo prekių pardavimų Europos Sąjungos PVM mokėtojams už daugiau nei 1mln. 800 tūkst. litų, pritaikydama tiekimo sandoriams 0 (nulinį) pardavimo PVM tarifą. Patikrinimo metu nustatyta, kad didžiajai daliai transporto priemonių išvežimas prekių pirkėjui į Latviją buvo tik įformintas. Vertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes paaiškėjo, kad įmonės, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl nupirktų iš Amerikos automobilių išgabenimo į Latviją, dokumentuose nurodytu autovežiu transporto priemonės negalėjo būti vežamos, nes nuo minėto tralo įsigijimo iki jo išardymo dienos firma neturėjo Europos Bendrijos Leidimo gabenti šiuo automobiliu tarptautinius krovinius Bendrijos teritorijoje. Autovežis taip pat neturėjo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo bei Kasko draudimų, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Patikrinimo metu atskleisti faktai patvirtino išvadas, kad automobilių tiekimas į Latviją realiai nevyko, o buvo tik įformintas, siekiant mokestinės naudos.
Iš automobilių prekybos verslu užsiimančių įmonių daugiau nei 220 sulaukė mokesčių inspekcijos dėmesio dėl mokamo pernelyg mažo darbo užmokesčio. Analizės metu nustatyta, kad įmonių deklaruojami pardavimai augo, didėjo eksportuojamų automobilių verčių sumos, o darbuotojams buvo mokamas minimalus ar mažesnis už jį atlyginimas.
VMI nustatė, kad analizuojamuoju laikotarpiu daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų vertėsi prekybos automobiliais verslu. Daugiausiai šia veikla besiverčiančiųjų, per 30 proc., – Kaune, 23 – Vilniuje, ir 16 – Marijampolėje. Po atliktos analizės paaiškėjo, kad beveik 400 gyventojų pardavinėjo įvairias transporto priemones neįregistravę individualios veiklos, nors privalėjo tai padaryti.
Mokesčių administratorius pabrėžia, jog ateityje pagrindinis dėmesys bus skiriamas atrinktoms rizikingiausioms įmonėms bei gyventojams ir jų atžvilgiu taikomos įvairios – stebėsenos, komunikavimo, pagalbos bei kontrolės priemonės.
