Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad tai yra blogiausias rezultatas nuo Vokietijos susijungimo 1990 metais. Tuo tarpu internetinis leidinys golem.de skelbia, kad naujų automobilių pardavimai šalyje buvo prasčiausi nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio.
Iš vokiškų markių pardavimų augimą praėjusiais metais pademonstravo „Smart“ (+49,7 proc.), „Opel“ (10,7 proc.) ir „Porsche“ (9,9 proc.). Visi kiti vietiniai automobilių prekės ženklai fiksavo nuosmukį, įskaitant „Mercedes“ (25,7 proc.), rodo KBA duomenys.
„Volkswagen“ vis dar užima didžiausią Vokietijos rinkos dalį – 18,7 proc., nepaisant pardavimų kritimo pernai 6,8 procento.
Tuo tarpu virtinė užsienio gamintojų gerokai padidino automobilių pasiūlą pirkėjams Vokietijoje. „Tesla“ elektromobilių pardavimai išaugo 2,4 karto, o Švedijos „Polestar“ („Volvo Cars“ padalinys) – 2,5 karto. Japonijos „Suzuki“ produkcijos paklausa padidėjo 22,1 proc., Pietų Korėjos „Hyundai“ ir „Kia“ – atitinkamai 1,5 proc. ir 2,4 procento.
Tuo tarpu japonų „Honda“ automobilių pardavimai smuko 32,4 proc., britų „Jaguar“ – 39 procentais.
Vokietijos automobilių rinkos lydere iš užsienio gamintojų liko „Škoda“, po kurios pernai rikiavosi „Seat“, „Hyundai“ ir „Renault“.
Benzinu varomi automobiliai praėjusiais metais sudarė 37,1 proc. naujų registracijų (užpernai – 46,7 proc.), dyzelinu – 20 proc. (28,1 proc.). Pirmųjų pardavimai smuko 28,6 proc. iki 972,6 tūkst., antrųjų – 36 proc. iki 524,4 tūkstančio.
Elektromobilių paklausa išaugo 83,3 proc. iki 356 tūkst., hibridinių automobilių – 43 proc. iki 754,6 tūkst., tuo tarpu gamtinėmis dujomis varomų – sunyko 45,3 proc. iki 3,9 tūkst., o suskystintos automobilinėmis dujomis varomų – padidėjo 54,6 proc. iki 10,12 tūkstančio.
Populiariausios naujų automobilių spalvos pernai buvo pilka/sidabrinė (29,8 proc. visų nupirktų automobilių), juoda (24,7 proc.), balta (21,5 proc.). Kas ketvirtas nupirktas automobilis buvo priskiriamas visureigių (SUV) grupei, skelbia KBA.
Iš viso Vokietijoje 2021-aisiais užregistruota 3,234 mln. įvairių transporto priemonių – 8,7 proc. mažiau nei 2020 metais.
