Pasak H.Samuelssono, tolimesnis dyzelinių variklių tobulinimas ekonomiškai yra nenaudingas, nes padaryti juos ekologiškus ir neviršyti azoto oksido emisijų normų jau šiandien nėra paprasta, o nuo 2021-ųjų bus itin sunku.
Jis patvirtino, kad „Volvo“ toliau gamins automobilius su naujais keturių cilindrų dyzeliniais varikliais, pristatytais 2013-aisiais, tačiau pačių motorų tobulinimui neskirs daug dėmesio, o nuo 2023-ųjų planuoja jų išvis atsisakyti.
Alternatyva? Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai. „Volvo“ jau pardavinėja keletą iš tinklo įkraunamų hibridų („Plug-in“), o visiškai elektra varomą modelį turėtų pristatyti 2019-aisiais.
„Mes turime pripažinti, kad „Tesla“ sugebėjo pasiūlyti tokį automobilį, prie kurio rikiuojasi pirkėjų eilės. Šioje srityje mes taip pat turime nišą – žmonėms reikia kokybiškų ir patraukliai atrodančių automobilių“, – sakė H.Samuelssonas.
Jis pripažino manantis, kad griežtėjantys ekologijos standartai gamintojus privers didinti dyzelinių automobilių kainas iki tokio lygio, kad „Plug-in“ hibrido alternatyva taps ekonomiškai patraukli.
Kodėl „Volvo“ tokio žingsio negali padaryti anksčiau? Dėl jų dyzelinių jėgainių populiarumo: devyni iš dešimties XC90 yra parduodami su dyzeliniais varikliais, o kas antras Europoje parduodamas „Volvo“ taip pat varomas dyzelinu.
Automobilių gamintojai neramiai laukia 2021-ųjų, kuomet vidutinis automobilis į aplinką turės išmesti vos 95 g/km CO2 emisijos. Šiandien ši riba – 130 g/km.