„Dažnai kalbame apie CO2, bet kaip tik šiuo metu pildome dažnai kondicionierius ir kondicionierius pildome taip pat vadinamomis fluorintomis dujomis, kurios yra šimtus kartų pavojingesnės negu CO2 ir vieno prastai veikiančio kondicionieriaus ištekėjimas prilygsta maždaug 6 tūkst. kilometrų ridai automobiliu“, – posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vyriausybė trečiadienį pritarė efektyvesniam ir sklandesniam Klimato kaitos programos lėšų planavimui ir administravimui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė balsuojant Vyriausybės posėdyje susilaikė.
Aplinkos ministerija pasiūlė numatyti, kad Klimato kaitos programos lėšos būtų planuojamos ketveriems metams (dabar – metams). Be kita ko, numatoma patikslinti lėšų panaudojimo sritis, nustatyti nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir prognozių reglamentavimą.
Aplinkos ministerijos teigimu, pakeitimai sudarytų galimybę visuomenei ir valstybės institucijoms iš anksto planuoti teikti paraiškas šios programos paramai ir efektyviau įgyvendinti finansuojamus projektus. Ketverių metų investicijų planus tvirtintų Vyriausybė, suderinusi su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.
Klimato kaitą mažinančioms priemonėms šiemet planuojama skirti 161,6 mln. eurų. Vyriausybė kovą patvirtino šių metų Klimato kaitos programos sąmatą.
129 mln. eurų numatyta atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimui individualiuose namuose ar daugiabučiuose, mažiau taršaus transporto skatinimui ir kitoms priemonėms. Dar 28,8 mln. eurų skirta pastatų modernizavimui.
Bendras Klimato kaitos programos biudžetas siekia 269,9 mln. eurų, iš jų 108,3 mln. eurų yra lėšos, planuojamos išmokėti projektams pagal 2017-2020 metais gautas paraiškas ir skirtą finansavimą.