Vyriški žaidimai: pikapų traukiniu – per susprogdintą carinės Rusijos geležinkelį

Ką penki pašėlę benzingalviai viduržiemį gali veikti Varėnos miškuose? Ieškoti Sniego žmogaus? Pakalnučių? O gal net grybų? Ne, šį kartą vykdėme istorinę misiją – penkiais apynaujais pikapais pabandėme įveikti istorinio, prieš 100 metų griauto, atstatyto ir vėl susprogdinto geležinkelio Varėna-Alytus trasą: vietomis užpustytą, padengtą ledu, užgriuvusią medžių.

Apie penkis pikapus, kuriuos istorinėje trasoje vairavome pasikeisdami – antroje šio straipsnio dalyje. Tad, jei jus domina degalų sąnaudos ir kitos techninės detalės – iškart keliaukite žemyn.

Projekto OlitaOrany nuotr./Žemėlapis: geležinkelis Olita-Orany
Projekto OlitaOrany nuotr./Žemėlapis: geležinkelis Olita-Orany

Iš pradžių – apie vienos dienos ekspediciją Dzūkijos miškais. Pasakysiu tik tiek: susijungti visus keturis ratus vietomis buvo būtina. Nes šio karinio geležinkelio bėgių – likęs vos vienas fragmentas (tiltelis prie tvenkinio Varėnos mieste, dar vadinamame Naująja Varėna). Iš esmės, didžioji trasos dalis – užpustyti miško keliukai. Su nedideliais asfalto intarpais.

O važiuoti ja tikrai verta. Nesvarbu, ar dviračiu (vasarą), ar visureigiu – kelios išlikusios geležinkelio tiltų atramos prie Varėnės ir Merkio upių, pralaidos ir pylimo fragmentai, išlikusi stotis – visa tai turėtų pamatyti tikri Lietuvos istorijos mylėtojai.

Dar labiau jūsų kraują tegul kaitina faktas, kad vieną padidinto pravažumo automobilį kolega vis dėlto sugebėjo užklampinti sniege (išsamiau – filmuotame reportaže). Ir kad kitą kartą su savimi vešimės grandininius pjūklus!

Geležinkelis „Olita“ – „Orany“

Šie du geografiniai pavadinimai tautiečiams, tūkstančiais plūstantiems į Varėnos miškus grybauti ir uogauti, ko gero, sako labai mažai. Patys to nežinodami, dažnai vaikštote samanų kilimais ir uogienojais, slepiančiais šimtus paslapčių. Dalis jų – giliai po samanomis. Ir, ko gero, jau spėjusios sudūlėti. Kitos – pastebimos ir plika akimi.

Mintimis persikelkime į XIX a. pabaigą. Panašiai, kaip dabar vyksta geopolitinė kova tarp didžiųjų pasaulio valstybių, tuo metu dėl įtakos ir karinės galios konkuravo carinė Rusijos imperija su Vokietija.

Panašiai, kaip dabar vyksta geopolitinė kova tarp didžiųjų pasaulio valstybių, tuo metu dėl įtakos ir karinės galios konkuravo carinė Rusijos imperija su Vokietija.

1881 m. carinės Rusijos valdžia į šiaurę nuo Varėnos (Oranų) baigė kurti Vilniaus karinės apygardos vasaros stovyklą (rus. – Lager) ir artilerijos poligoną (dabar – Glūko ežero apylinkės). Be to XIX a. pabaigoje stiprinant vakarinę Rusijos imperijos sieną pradėtas įvirtinti ir strategiškai svarbioje vietoje įsikūręs Olita (Alytus) miestelis. Jau tuomet Olitą buvo numatyta geležinkeliu sujungti su gretimomis tvirtovėmis Suvalkuose, Kaune (Kovne), Gardine (Grodne).

Ši svarbi jungtis pradėta statyti 1893 m. patogiausiu maršrutu – iš Oranų geležinkelio stoties į šiaurės vakarus link Olitos. 1894 m. kariniame miestelyje Lager, įkurdinta stotis Poligon, suręsta daug pastatų, barakų, sandėlių, kareivinių, arklidės. Nuo tada Lageryje žmonės gyveno nuolat. Geležinkelio stočiai prigijo „Artillerijskaja“ („Artilerijos“) vardas.

Lietuva – Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos įkaitė

Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija 1882 m. sudarė Trilypę Sąjungą. Kaip atsvara jai, 1891–1907 m. susidarė Prancūzijos, Rusijos bei Jungtinės Karalystės karinė-politinė sąjunga Antantė. Tarp šių blokų ėmė kilti daug nesutarimų. Vokietija XIX–XX a. sandūroje virto viena galingiausių valstybių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu. Ji siekė perdalyti pasaulį. Todėl vokiečiai norėjo susilpninti Prancūziją, o Rusiją nustumti kuo toliau nuo Vokietijos sienų, palaužti jos valdymą ne rusų žemėse (taigi ir Lietuvoje).

Akivaizdu, kad karinėms įguloms aptarnauti reikia patikimos infrastruktūros. Todėl Rusija norėjo geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva atskira atšaka sujungti su Alytumi, o šią atkarpą nutiesė nuo Varėnos.

Prie Alytaus šis geležinkelis priartėjo 1895 m. (iki Poterancy – Poteronys), o tiltas per Nemuną ties Alytumi (dabar toje vietoje stovi aukščiausias pėsčiųjų tiltas) baigtas 1899 m.

Tiesa, 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, demarkacinė linija ėjo Merkiu. Taigi Varėna (kartais vadinama Naująja arba Antrąja Varėna) atsidūrė Lenkijoje, o Senoji liko Lietuvoje. Todėl traukiniai važiuodavo tik iki Artilerijos stoties, o Naujosios Varėnos nepasiekdavo.

Tačiau dar iki Pirmojo pasaulinio karo, 1915 m., atsitraukdami rusai tiltus per Nemuną ir Varėnės upę susprogdino (šiuos objektus nesunkiai galima pasiekti miško keliukais). Vokiečiai dalį jų atstatė, pakeitė mediniais.

1927 m. Geležinkelių valdybai nusprendus uždaryti tiltą per Nemuną ties Alytumi, geležinkelio atšaka tapo apleista, joje pradėjo augti medžiai. Iki 1936 m. geležinkelis buvo išardytas.

VIDEO: Pikapų traukiniu – per istorinį karinį geležinkelį Olita-Orany (Alytus-Varėna)

Startas ir penki tarpiniai finišai

Žygį istorinėmis vietomis pradėjome dabartinėje Varėnos geležinkelio stotyje. Paskui, kiek leido gamta (kai kur kelias tankiai apaugęs krūmokšniais ar net visai užvirtęs lūžtančių medžių), bandėme judėti buvusio geležinkelio sankasa Varėna – Artilerija – Bukaučiškės – Pavartėnai – Poteronys – Alytus.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Paluknio aerodromas
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Paluknio aerodromas

Pasidalijame pravažumu garsėjančius pikapus ir startuojame. Iš Varėnos stoties per miestelį, pamažu nutoldami nuo dabartinių bėgių, vedančių į Vilnių, sukame link Derežnyčios upelio pralaidos, pastatytos 1893-1894 m. ruože tarp Oranų ir „Artilerijos“ stoties. Čia, užtvenkus upelį, susiformavo du tvenkiniai, kuriuos skiriančiu pylimu turime pravažiuoti. Čia prasideda ir vadinamoji Varėnos jūra. Tikrai labai įdomu, kad tiltelis (aukštutiniame vandens telkinyje, dešinėje pusėje) pastatytas iš istorinio geležinkelio detalių. Jei važiuosite šiuo maršrutu, būtinai apžiūrėkite.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Derežnyčios upelio pralaidos liekanos
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Derežnyčios upelio pralaidos liekanos

Akmeninė pralaida buvo pastatyta apie 35 metrų ilgio, apie 3 metrų pločio ir 5 m aukščio. Tikėtinas pylimo aukštis virš skliauto apie 10 metrų.

Po pirmo sustojimo, toliau judame miško keliukais Merkio link. Kai kur tenka jungti ir visus keturis ratus. Ypač pristabdžius ties gilesne duobe ar perlipant per kelią užtvėrusias pušeles. Bet tikrai ne tragedija. Protingai paskirstant galią, visai įmanoma užsnigtą miško trasą įveikti ir tik galiniais ratais, kai kuriuose posūkiuose savo malonumui papildomai akseleruojant ir sukeliant galinės dalies slydimą.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Beržupio pralaida-tunelis
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Beržupio pralaida-tunelis

Trumpam sustojame ties Beržupio pralaida – tiesiog ant buvusio geležinkelio, virtusio rudenine grybautojų automagistrale. Tikrai graži vieta fotosesijai. Gaila, kad akmeninė pralaida vietos ilgapirščių šiek tiek aprankiota. Ši pralaida-tunelis pastatyta 1893-1894 m.

Keldami sniego pūgą (sniegas kyla ne tik iš po ratų bet ir byra nuo medžių), miname tolyn. Tikslas – pasiekti susprogdinto geležinkelio tilto per Merkį griuvėsius. Tačiau miškas kuo tolyn, tuo tankyn.

Kai kur tenka važiuoti atsidarius langą ir viena ranka prilaikant medžio šaką, kad nesubraižytų naujutėlaičio automobilio. Taigi vidutinis greitis smarkiai mažėja, o vyrų kraujas verda: ar pavyks prisikasti iki tilto per Merkį?

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Tilto per Merkį likučiai
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Beržupio pralaida

Tačiau pirmas „Nissan Navara“ važiavęs Mindaugas Plukys (beje, gimęs ir augęs M.K.Čiurlionio gimtinėje Varėnoje), išlipa ir duoda ženklą: sukamės atgal, jokių šansų.

Iš tiesų, GPS rodo, kad iki tilto liko gal tik šimtas metrų. Tačiau be benzininio pjūklo prie Merkio neprivažiuosime – kelias visiškai užgriuvęs. Miško tankmėje bandome pikapų traukinuku važiuoti atbulomis iki artimiausios proskynos (va čia tai buvo ką veikti, nes galinio vaizdo kameros aprasojusios, teko nusivalyti ir šoninius veidrodėlius). Galiausiai visi 5 galiūnai apsukti siaurame miško kelyje.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Geležinkelis Olita-Orany
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Geležinkelis Olita-Orany

Tad griebiamės plano B – tiltą pasieksime iš kitos pusės, nuo Senosios Varėnos. Iš miško išneriame į plentą Varėna-Senoji Varėna, stabtelime prie Nepriklausomybės paminklo ir pro Senosios Varėnos mokyklą (buvusios Rusijos kariuomenės kareivinės) pasiekiame kitą Merkio krantą. Tikrai buvo verta! Miško proskynoje stūksanti tilto atrama – galingas istorijos paminklas. Sunku patikėti, kad važiuoji geležinkelio pylimu, kuriuo XX-XIX a. dardėjo kariniai traukiniai.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Tilto per Merkį likučiai
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Tilto per Merkį likučiai

Kitas maršruto taškas – Artilerijos stotis, Lagerių karinio miesto liekanos (kadaise jis tęsėsi 2,5 km), Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Lagerių miške. Ši istorinė vieta yra visai šalia plento Vilnius-Varėna, dešinėje pusėje, Glūko girininkijoje.

Miškas užsnigtas. Todėl karių kapinių net nebandome ieškoti, apžiūrime išlikusią „Artilerijos“ stotį ir numanomą peroną.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Lagerių miške įsikūrusi „Artilerijos“ stotis
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Lagerių miške įsikūrusi „Artilerijos“ stotis

Ši vietovė slepia mažai kam žinomą Varėnos praeitį. Pirmojo Pasaulinio karo metu (1914-1918 m.) Varėna buvo beveik sunaikinta, net pirmoji, 18 a. Mikalojaus Bžostovskio statyta bažnyčia, klebonija, valsčiaus valdybos pastatas, mokykla, žmonių gyvenamieji namai. Miestelis liko padengtas griuvėsiais ir degėsiais, žuvusiųjų įvairių tautybių kareivių kūnais, sulaidotais Varėnos žemėje. Bet gerokai daugiau apie tai jums galėtų pasakoti puikus gidas, projekto „Olita-Orany“ entuziastas Deividas Pinkevičius.

Gerokai daugiau apie tai jums galėtų pasakoti puikus gidas, projekto „Olita-Orany“ entuziastas Deividas Pinkevičius.

Taigi vadinamajame Lagerių miške iš pradžių gyveno Rusijos artileristai (todėl ir stotis taip pavadinta), vėliau laidojami žuvę kare (ant vokiečių kapų dažniausia laidojimo data – 1915.09.25). Nes būtent 1915 m. rugsėjį prie Varėnos vyko įnirtingiausi mūšiai.

Dar vėliau, nustojus funkcionuoti kariniam geležinkeliui, 1927 m. čia įkurta sirgusių tuberkulioze sanatorija. Šiuo metu šis pastatas – privatizuotas, sudėti plastikiniai langai...

Kasamės per miško sniegynus toliau. Judame keliu Varėna-Alytus ir, pravažiavę Varėnio ežerą, sukame gilyn į mišką. Taip pasiekiame dar vieno tilto (per Varėnę) likučius. Ant jų galima net užsikabaroti!

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Tilto per Varėnę liekanos
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Tilto per Varėnę liekanos

O per upę galima pereiti mediniu kiek patriušusiu tilteliu.

Laikas spaudžia, pamažu pradeda temti. Todėl miškais, per buvusį geležinkelio pylimą, sukame vežėčias link Alytaus. Pakeliui aplankę ąžuolą galiūną ir įveikę kiek netikėtai kelią kirtusį upelį, atsiduriame Alytaus apylinkėse.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Moterties upelio pralaida – tunelis
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Moterties upelio pralaida – tunelis

Čia – dar viena ne mažiau nei Beržupio pralaida įspūdinga Moterties upelio pralaida-tunelis, virš kurio dardėjo karo traukiniai.

Alytaus miesto savivaldybės nuotr./Pėsčiųjų ir dviračių tiltas Alytuje
Alytaus miesto savivaldybės nuotr./Pėsčiųjų ir dviračių tiltas Alytuje

Iš čia – beveik ranka pasiekiamas dabar jau atstatytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas – per Nemuną ties Alytumi, pastatytas ant istorinio geležinkelio tilto pamatų.

Penki intriguojantys pikapai

Kaip grybai po lietaus Lietuvos rinkoje išdygę pikapai intriguoja. Ar jie pravažūs, ar patogūs, ar ekonomiški – tokie ir dar daugiau klausimu kyla mums, automobilių žurnalistams, o kaip kitaip išbandyti ir palyginti, jeigu ne suvežti visus į vieną vietą ir gainioti tankiomis Varėnos ir Alytaus miškų apylinkėmis.

Tikrų visureigių skaičius nuolatos mažėja. Juos keičia prabangiai atrodantys, išmanūs, aerodinamiški automobiliai, kurie į visureigius panašūs tik dėl visus ratus varančios pavaros ir didelės prošvaisos. Taip pat didelę rinkos dalį, ir tikruosius visureigius į užribį stumia vis populiarėjantys krosoveriai.

Apginti tikrų visureigių garbę vis daugiau gamintojų patiki pikapams. Kaip ir minėjome – jų šiai dienai yra nemažai ir vis daugėja. Mūsų ekskursijos kompanionai – praeitais metais pristatytas komfortiškasis „Nissan Navara“, broliai dvynukai „Mitsubishi L200“ ir „Fiat Fullback“, galingasis „Volkswagen Amarok“ ir patvarumo etalonas „Toyota Hilux“. Kaip kiekvienas jų elgiasi bekelėje, kokie yra jų pliusai ir minusai, kokius poreikius geriausiai jie patenkins – atsakymai tolesnėse teksto pastraipose.

„Nissan Navara“

Neabejotinai tai yra patogiausias važiuoti pikapas šiuo metu esantis rinkoje. Tai yra faktas su kuriuo ginčytis net neverta. Taip yra todėl, nes „Navara“ užpakalinė pakaba yra nepriklausoma daugiasvirtė, o visi kiti rinkoje esantys pikapai turi linges.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Nissan Navara
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Nissan Navara

Tiesa, lingės taip pat montuojamos į „Navara“, tačiau tik į „King cab“ versiją, kuri turi prailgintą krovinių skyrių ir šiek tiek sumažintą salono erdvę. „Navaros“ „Double Cab“ versija turi minėta daugiasvirtę pakabą, kuri montuojama visuose komplektacijos lygiuose.

Daugiasvirtė pakaba išlaiko kėbulą standų važiuojant per kelio nelygumus, duobutes. Pikapai su lingėmis kelio nelygumus tiesiog prašuoliuoja, o važiuojant jaučiamas nemalonus kėbulo lingavimas. Kai kuriuose pikapuose dėl linginės pakabos netgi galima prarasti automobilio kontrolę, nes važiuojant per nelygumus užpakalinę automobilio dalį gali užmesti.

„Volkswagen Amarok“

Prieš kelis mėnesius pristatytas atnaujintas „Volkswagen Amarok“ yra kaip iš kosmoso nusileidęs ateivių laivas. „Highline“ komplektacijos „Amarok“ atrodo labai prabangiai, turi daug saugumo ir patogumo įrangos, o fantastiškai atrodantis automobilio salonas tiesiog prašyte prašosi išlikti švarus ir jokiu būdu į jį nelipti mėšlinais batais.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Volkswagen Amarok
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Volkswagen Amarok

Po atnaujinimo vokiečiai šiam pikapui įtaisė V6 3 l dyzelinį motorą. Jis dirba pakankamai tyliai, tačiau spustelėjus dešinę pėdą pasigirsta toks žviegimas, kad atrodo jog pilotuojate naikintuvą. Galia yra vienas pagrindinių šio pikapo kozirių. Žodžiai didelė, fantastiška, milžiniška neapibūdina to jausmo, ką perteikia V6 motoras. Jis sukuria daugiausiai iš visų rinkoje esančių pikapų 224 arklio galių jėga ir stulbinamus 550 Nm sukimo momento.

Aštuonių laipsnių pavarų dėžė darbuojasi taip tiksliai, jog atrodo, kad tai yra DSG dėžė tiesiai iš „Volkswagen Golf GTI“. Beje, šis variklio ir dėžės tandemas leidžia šiam daugiau nei tris tonas sveriančiam gigantui įsibėgėti iki 100 km/val per kiek daugiau nei 7,5 sekundės. Neblogai, tiesa?

Šį pikapą rinkitės tada, jeigu jis jums bus kasdienė transporto priemonė. Važinėdami tokiu automobiliu atrodysite ne ką prasčiau nei su reprezentaciniu limuzinu. Darbui pirkti tokio automobilio tiesiog neapsimoka – jo kaina viena didžiausia iš visų.

„Mitsubishi L200“ ir „Fiat Fullback“

Į vieną pastraipą šiuos automobilius sudėjome neatsitiktinai – jie yra identiški. Skiriasi tik ženkliukai ant vairo ir kėbulo. „Fullback“ ir „L200“ neabejotinai yra tikri darbo arkliai. Jų varikliai yra pakankamai galingi (190 AG) o keturis ratus sukanti sistema neleidžia automobiliui užklimpti.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Fiat Fullback
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Fiat Fullback

Šie modeliai yra pigiausi tarp pikapų ir dėl to tai yra geriausias pasirinkimas darbui. Tiek „L200“, tiek „Fullback“ turi pakankamą įrangą – čia ir šildomos sėdynės, kondicionierius, informacinė sistema, palaikanti USB formatą, prie jos taip pat galima prisijungti telefoną. Nieko prašmatnaus čia nerasite – įsijungiate muziką, kondicionierių ir į darbą.

Šių automobilių pardavėjai to irgi neslepia – dažniausi tokių pikapų klientai yra miškų urėdijos, statybininkai ir pan. Į garantinį aptarnavimą jie atvyksta aplamdyti, subraižyti, bet tai šiems pikapams ne motais – jie yra tvirti, paprasti ir tikrai ilgaamžiai.

„Toyota Hilux“

Laidos „Top Gear“ vyrukai kažkada bandė sunaikinti senesnės kartos „Hilux“. Jie automobilį degino, skandino, daužė, laužė ir visaip kaip jam kenkė, tačiau jis važiavo kaip važiavęs. Per ilgą savo istoriją „Hilux“ yra užsitarnavęs tvirto ir nesunaikinamo pikapo vardą.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Toyota Hilux
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Toyota Hilux

„Hiluxas“ taip pat kaip „Amarok“ atrodo išties reprezentatyvus, viduje sukuriantis išties gerą įspūdį. Čia yra galybė komforto ir saugumo sistemų. Tiesa, vaizdo davikliai yra ganėtinai jautrūs ir vos apsitaškę nebeperduoda vaizdo automobilio sistemai, dėl ko greitai išsijungia linijų atpažinimo ir avarinio stabdymo sistemos.

Taip pat verta paminėti tai, kad nors jo užpakalinė pakaba yra lingės, tačiau važiuoti juo yra komfortiška. Paprastais žodžiais kalbant jos yra šiek tiek kitokios – galbūt turi daugiau lapelių, gal geriau paskirstytas svorio centras, tačiau išvada viena – vieninteliame „Hiluxe“ lingės yra patogios.

„Hilux“ yra netgi šiek tiek brangesnis už „Amarok“ ir jį rinktis kaip darbinį automobilį taip pat nelabai apsimoka dėl kainos.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./„Toyota Hilux“ mišrios degalų sąnaudos
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./„Toyota Hilux“ mišrios degalų sąnaudos

Tiesa, standartinė „Hilux“ garantija yra 3 metai arba 100 tūkst. kilometrų. Žinoma, už pinigus ją galima prasitęsti iki tam tikros ribos. „Hilux“ Lietuvą pasiekia surinkti Pietų Afrikos Respublikoje. Tokie patys keliauja ir į Namibiją kur jiems suteikiama 7 metų arba 230 tūkst. kilometrų garantija. Gal tai reiškia, kad „Hilux“ vis dar yra labai patikimi ir gamintojas tuo neabejoja?

Pikapų techniniai duomenys:

Automobilis „Nissan Navara Tekna“ „Volkswagen Amarok V6 Highline“ „Toyota Hilux Invincible“ „Fiat Fullback Launch Edition“ ir „Mitsubishi L200 Intense“
Kaina, eur 36220 38393 39290 28520
Variklis 2298 cm3 4cil. dyzelinis su 2 turbinomis 2967 cm3 V6 turbininis dyzelinis 2393 cm3 4cil. turbininis dyzelinis 2442 cm3 4cil. turbininis dyzelinis
Variklio galia, AG, Nm 190, 450 224, 550 150, 400 180, 380, 430(L200)
Transmisija 6 pavarų mechaninė, VVR 8 pavarų automatinė, VVR 6 pavarų automatinė, VVR 6 pavarų mechaninė, VVR
Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val., s 10,8 7,9 12,8 10,4
Maksimalus greitis, km/val 184 193 170 179
Degalų sąnaudos, l/100 (Gamintojo deklaruojamos) 6,3 7,8 7,8 6,4
Degalų sąnaudos, l/100 (Po važiavimų miškais) 9,3 11,4 11,1 10,5; 10,8 (L200)
Masė, kg 1932 2085 2095 1870

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis