Ekspertai atkreipia dėmesį, kokių žemės ūkio technikos žalų pasitaiko dažniausiai, kurios iš jų nuostolingiausios ir kaip jų išvengti.
Gaisrų žala – brangiausia
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, iš 24-ių atvejų, kai šią liepą degė žemės ūkio technika, 18-ka kartų tai buvo kombainai. Pernai per liepą gaisrų fiksuota mažiau: 6-iuose žemės ūkio technikos gaisruose, degė 4 kombainai.
„Pastaruoju metu žemės ūkio technikos gaisrai registruojami itin dažnai. Įprastai dega kombainai ir šienavimo įranga – presai. Rugpjūtį dėl didesnių darbo apimčių gaisrų pasitaiko dar daugiau. Žemės ūkio techniką sudaro daug mechaninių dalių, kurios netinkamai eksploatuojamos trinties metu gali įžiebti ugnį. Apmaudu, tačiau kartu su šia įranga dažnai sudega ir derlius“, – teigia Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Darius Ufartas, kuris taip pat jau dešimtmetį yra ir ūkininkas.
Tai, kad žemės ūkio gaisrai sukelia vienus didžiausių nuostolių, patvirtinta ir ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
„Žemės ūkio technikos gaisrų pasekmės išties kainuoja brangiausiai, todėl, kad įvykio metu dažnai nukenčia ne tik pati įranga, bet ir aplinkiniai objektai ar laukai. Tokiais atvejais nuostoliai gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Mūsų statistika rodo, kad darbymečio metu žemės ūkio technikos žalų įvykių skaičius išauga kone dvigubai. 2023 metais bendrai išmokėjome apie 1 mln. eurų išmokų. Visgi, kur kas dažniau nuostolius lemia smulkesnės priežastys, o vidutinė žalos vertė siekia apie 5 tūkst. eurų“, – sako M. Balinskas.
Netikėti radiniai lauke – dažniausi žalų kaltininkai
Kaip teigia ekspertas, beveik kas 8-ta apdrausta žemės ūkio technika patiria žalą. Įprastai nuo netikėtų aplinkybių sezono metu nukenčia traktoriai, tačiau neretai žalą patiria ir kita itin brangi technika – kombainai, žemės apdirbimo, pjaunamoji, sėjamoji, sodinamoji ar kita. Dažniausiai galimus nuostolius lemia ir smulkesni, tačiau taip pat sunkiai nuspėjami veiksniai.
„Vienos dažniausių žalų yra technikos susidūrimai su nejudančiais, sunkiai pastebimais objektais, pavyzdžiui, laukuose pasitaikančiais akmenimis, šakomis ar šuliniais. Nutinka ir įrangos atsitrenkimų į medžius, pastatus ar kitus objektus. Tokiais atvejais, kai įranga sugadinama negrįžtamai, žala gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų. Ne tokie nuostolingi, bet taip pat labai dažni atvejai – žemės ūkio technikos stiklo dūžiai“, – mini M.Balinskas.
Žalų ekspertas priduria, kad minėtais atvejais, ko gero, apsisaugoti padeda tik ypatingas atidumas darbo su technika metu. Tačiau siekiant bendrai išvengti galimų rizikų ir nuostolių, svarbu nuolatos prevenciškai prižiūrėti savo įrangą, laiku atlikti būtinus veiksmus tinkamam techniniam stoviui palaikyti.
Techniškai prižiūrėtos priemonės žalas ir gedimus patiria rečiau
M.Balinskas pastebi, kad periodiškai prižiūrima ir techniškai tvarkinga žemės ūkio įranga su įvairiomis žalomis ar gaisro atvejais susiduria rečiau. Prižiūrėti būtina tiek naują, tiek daugiau metų tarnaujančią įrangą.
Techninio stovio palaikymo prevenciją pabrėžia ir D.Ufartas. Jis pataria prieš sezono pradžią ypatingai kruopščiai apžiūrėti visas įrangos dalis – ir trintis sukeliančius mechanizmus, ir visus technikos skysčius, ir ypač laidus, kurie galbūt signalizuotų apie pabuvojusius graužikus. Netvarkingi laidai gali sukelti gaisrą.
Prasidėjus darbams, ūkininkas rekomenduoja laikytis gamintojo pateikiamų rekomendacijų ir reguliariai atlikti technikos aptarnavimo darbus, ypač nepamiršti tam tikrų priemonių sutepti reikiamais skysčiais net ir kas 10 darbo valandų, jei to reikalaujama. Pavyzdžiui, D. Ufartas kiekvieną laisvą minutę lauke skiria savo technikos apžiūrai ir priežiūrai, kad ši kuo ilgiau tarnautų. Nemažiau svarbu laiku atlikti ir privalomas technines patikras.
Apsisaugoti nuo technikos gaisrų padeda ir sąmoningumas
Norintiems išvengti gaisrų nuostolių ar juos sumažinti, D.Ufartas primena pagrindinę rekomendaciją: „pirmiausia kombainuose turi būti du ne mažiau 4 kg talpos gesintuvai ir vienas nedegus audinys. Kitoje žemės ūkio technikoje turėtų būti du 2 kg talpos gesintuvai arba vienas 4 kg talpos“. Visgi, anot ūkininko, šių priemonių ne visada užtenka, tad būtina imtis ir papildomų atsargos priemonių. Pavyzdžiui, gesintuvus kombaine išdėlioti įvairiose lengvai pasiekiamose vietose, nes nežinia, kurioje vietoje įsižiebs ugnis, taip pat siūlo visada turėti bent 20 litrų vandens, kuris pirminio užsidegimo atveju padėtų gaisrą užgesinti.
D.Ufartas taip pat papildo, kad kombaino gaisro metu degimą paspartina dulkių tepalų sąnašos, kurios kaupiasi prie variklio ar kitose pavojingose vietose. Tad dulkių išpūtimu iš visų kombaino skyrių turėtų prasidėti kiekvieno ūkininko rytas.
Žemės ūkio technika draudžiama vis dažniau
M.Balinskas pastebi, kad žmonių sąmoningumas drausti brangų turtą auga, ne išimtis ir žemės ūkio technika – jos draudimų su laiku daugėja.
„Dalis naujos ir brangios žemės ūkio technikos šiomis dienomis yra įsigyjama lizingu, todėl būtinojo draudimo reikalauja bankas. Visgi, pastebime ir bendrą poreikio drausti įvairią techniką padidėjimą. Vis dažniau draudžiama ne tik žemės ūkio įranga, bet ir statybinė ar kita specializuota technika“, – dalinasi M.Balinskas.
Kaip teigia ekspertas, įprastai žemės ūkio technika draudžiama visų rizikų draudimu, t. y. nuo visų netikėtų ir nenumatytų įvykių, sukėlusių tiesioginį technikos sugadinimą ar netekimą, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Papildomai privalomuoju TPVCA draudžiami registruojami traktoriai ir savaeigės transporto priemonės, kurioms tai priklauso pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
