Ypatingas pavojus eismo dalyvių tyko miškingose vietovėse, kur medžiai ir krūmai auga visiškai netoli kelio juostų, tuose ruožose paprastai yra prastesnis matomumas. Pastaraisiais metais, intensyviai besiplečiant miestams, atsirandant vis naujiems keliams, aktyvėjant automobilių eismui ir gausėjant pačių automobilių, susidūrimai su laukiniais gyvūnais ir tokių susidūrimų sukelti autoįvykiai dažnėja.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, susidūrimą su gyvūnu kelyje patiria vienas iš šimto draudėjų. Dažniausiai, statistikos duomenimis, į kelią išbėga ir su automobiliais susiduria stirnos, šunys, rečiau – dideli gyvūnai, tokie kaip elniai ar briedžiai. Policijos duomenimis, per metus Lietuvoje fiksuojama 1000 su gyvūnais keliuose susidūrusių automobilių.
„Į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas – ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia būti labai atidžiam ir akimirksniu pasiruošti išvengti susidūrimo: būti pasirengus stabdyti ar apvažiuoti gyvūną, prieš tai įvertinus esamą situaciją“, - sako „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.
Jei automobilis neapdraustas kasko draudimu, už pasekmes teks mokėti pačiam
2010 metais „Lietuvos draudimas“ savo klientams išmokėjo daugiau nei 1 mln. litų už laukinių gyvūnų sukeltus automobilių apgadinimus, šiemet šis skaičius taip pat bus ne mažesnis, prognozuoja draudimo specialistai. Didžiausia išmokėta kompensacija siekė 32 tūkstančius litų, šio autoįvykio metu automobilis buvo sugadintas ypač stipriai. Beveik visi tokie susidūrimai įvyksta tamsiu paros metu. Gamtininkai sako, kad didžiausias pavojus ant kelio išvysti žvėrį – maždaug nuo 18 iki 24 valandos, spalio – gruodžio mėnesiais.
„Šiuo metų laiku, pasak gamtininkų, prasideda gyvūnų migracija, žvėrys traukia į didesnius miškus ir ten būriuojasi. Žvėrys keliauja sau žinomais ir įprastais keliais ir jiems nė motais, kad neretai tenka kirsti ne tik rajoninės reikšmės kelius, bet ir dideles automagistrales. Todėl rudenį tokių avarijų padaugėja trečdaliu. Taip pat svarbu, kad dažniausiai gyvūnai su automobiliais susiduria intensyvaus eismo keliuose, kur važiuojama dideliu greičiu, todėl susidūrimo pasekmės daug skaudesnės, kartais net tragiškos“, - sako G. Matiukas.
Beje, tokių avarijų nuostoliai atlyginami tik tiems, kurie savo automobilius buvo apdraudę kasko draudimu. Jei šiuo savanorišku draudimu automobilis neapdraustas, už pasekmes dažniausiai tenka mokėti pačiam. Prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kaip visų laukinių gyvūnų savininkės, galima tik teisme įrodžius, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir panašiai. Teisme kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai.
