„Sunkoka ir įsivaizduoti, kad vanduo sudaro net 70 proc. žmogaus organizmo, – sako šeimos gydytoja Justa Prokopavičiūtė. – Jis mums gyvybiškai svarbus, mat organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita. Vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis, todėl jame vyksta ir įvairios cheminės reakcijos. Reikia nepamiršti, kad vanduo dar ir palaiko normalią kūno temperatūrą, o su šlapimu bei prakaitu pasišalina toksinės medžiagos.“
Be vandens iš tiesų nevykų pagrindiniai gyvybiniai procesai – augimas, dauginimasis, medžiagų apykaitos produktų šalinimas. Savaime suprantama, kad skysčių atsargas organizme reikia nuolat papildyti. Vieni šaltiniai teigia, kad žmogui reikia išgerti 2 litrus vandens per dieną, kiti sako, kad kiekiai gali siekti net 3 ar 4 litrus.
Atsižvelgti į sąlygas ir fizinį krūvį
Pasak šeimos gydytojos, vyrams ir moterims suvartojamų skysčių kiekiai skiriasi. „Vyrams vidutiniškai reikėtų suvartoti 3 litrus, tai yra apie 13 puodelių, skysčių per dieną, o moterims – apie 2,2 litro, maždaug 9 puodelius, skysčių“, – sako J. Prokopavičiūtė. Tačiau iškart priduria, kad skysčių suvartojimas priklauso nuo žmogaus veiklos: „Dirbant ar sportuojant vandens vartojimas padidėja, jų taip pat reikia daugiau esant tam tikrai organizmo būklei: karščiuojant, sergant infekcinėmis ar kitomis ligomis.“
Sportuojant, dirbant fizinį darbą ar esant karštoje aplinkoje kūnas labiau prakaituoja, todėl skysčių turime gerti papildomai, kad kompensuotumėme jų praradimą. Papildomų 400–600 ml (apie 1,5–2,5 puodelių) vandens turėtų užtekti trumpai trunkančiam pasportavimui, tačiau intensyvios treniruotės, trunkančios ilgiau nei valandą (pvz., kroso bėgimas) reikalauja daugiau skysčių. „Dirbant labai sunkų fizinį darbą karštoje aplinkoje, pavyzdžiui, šachtose, vandens poreikis gali siekti net iki 12 litrų, – neįtikėtinus skaičius įvardija medikė. – Beje, besilaukiančioms arba krūtimi maitinančioms moterims, kai kūnas papildomai praranda skysčius – kai karščiuojama, vemiama ar viduriuojama – skysčių reikia vartoti papildomai.“
Ne visada daugiau yra geriau
Tačiau, pasak specialistės, vandeniu nereikėtų piktnaudžiauti, nes jo perteklius organizme gali turėti rimtų pasekmių bendrai būklei. „Reikia nepamiršti, kad išgėrus per didelį kiekį vandens iš tiesų galima organizmui netgi pakenkti: inkstai nepajėgia pakankamai sparčiai pašalinti perteklinio vandens, elektrolitų (mineralų) turinys kraujyje atskiedžiamas, dėl ko sumažėja natrio kiekis, bei pasireiškia hiponatremija: atsiranda bendras silpnumas, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, sunkesniais atvejais širdies ritmo, elgesio sutrikimai.
Vandens padauginti nederėtų ir sergant kai kuriomis širdies (pvz., širdies nepakankamumu), inkstų ligomis, esant jau minėtai hiponatremijai. Tokiais atvejais rekomenduojama riboti skysčių vartojimą, kuris leis sumažinti organų apkrovimą.
Tinka ir kiti skysčiai
Kasdien geriame ne tik vandenį, bet ir pieno produktus, sultis, valgome vaisius ar daržoves, tad paprastai su maistu per dieną suvartojame nuo 700 ml iki 1000 ml skysčių. „Vadinasi, dar reikėtų išgerti bent 1,5 litro gryno vandens, – perspėja šeimos gydytoja. – Šiaip maiste esantis vanduo vidutiniškai sudaro apie 20 proc. mūsų suvartojamo vandens.“ Beje, jei vandens kiekis žmogaus organizme gali kiek stebinti, tai vaisių ar daržovių sudėtis, turbūt, niekam nepasirodys netikėta: daugumoje vaisių ir daržovių, kaip arbūzas ar pomidorai, 90 proc. sudaro vanduo.
Pasak sveikatos specialistės, tokių gėrimų kaip pienas ar sultys sudėtyje didžiąją dalį užima vanduo, tačiau pačiu geriausiu pasirinkimu visgi išlieka grynas vanduo: „Jis neturi kalorijų, yra nebrangus ir iškart paruoštas naudojimui.“
