Apie gręžiniais išgaunamo vandens kelionę iki mūsų namų čiaupų papasakoti sutiko UAB „Vandens tyrimai“ direktorius Valdas Šimčikas. Specialistas detaliai paaiškina ir tai, kuo ypatingas Lietuvoje išgaunamas vanduo.
Požeminis vanduo skiriasi
Anot V.Šimčiko, ne visas požeminis vanduo yra vienodas. „Po žeme vanduo išsidėsto sluoksniais. Pirmasis sluoksnis yra atviras, jį vadiname gruntiniu vandeniu. Nuo mūsų jį skiria laidus dirvožemis, kuriuo gruntinį vandenį gali pasiekti teršalai. Kiti sluoksniai vadinami izoliuotais arba tarpsluoksniniais vandenimis: iš abiejų pusių jie apriboti vandensvyra – pavyzdžiui, moliu, per kurį teršalai negali pratekėti. Šie vandenys čia teliuskuoja nuo ledynmečio, vanduo yra tyras ir sveikas“, – aiškina žinovas.
Vyras paaiškina, jog gruntinis vanduo semiamas šuliniuose ir šaltiniuose, o izoliuoti vandenys išgaunami gręžinių pagalba.
Aprūpina vandenvietės
Serija tokių greta vienas kito esančių gręžinių vadinama vandenviete. Didesniuose šalies miestuose yra net po kelias vandenvietes, kurios vandeniu aprūpina artimiausius rajonus. Kokia vandenvietė vandeniu aprūpina jūsų namus, visada galima išsiaiškinti internete.
„Gręžinių pagalba išgautas vanduo eksplotuojamas – iškeliamas į paviršių. Toks vanduo vadinamas žaliava geriamojo vandens gamybai“, – toliau pasakoja V.Šimčikas.
Lygina su užsieniu
Anot eksperto, Lietuva gali džiaugtis pačia geriausia žaliava vandens gamybai. Specialistas taip pat pateikia pavyzdžių, kaip geriamą vandenį ruošia kituose Europos didmiesčiuose. „Mūsų vanduo visiškai apsaugotas nuo taršos, į jį negali patekti ir paviršinė tarša – pesticidai, technogeninės medžiagos. Kitose šalyse geriamajam vandeniui kaip žaliava naudojamas gruntinis vanduo, kartais net paviršinis. Pavyzdžiui, Stokholme ar Helsinkyje geriamas ežerų vanduo, Londono gyventojai geria Temzės vandenį. Geriamą vandenį pagaminti galima iš bet ko“, – neabejoja ekspertas.
Žinovas taip pat pateikia pavyzdį apie Pekiną, kai šis norėjo įrengti uždarą vandens ciklą: išvalius nuotekas jas versti geriamu vandeniu. „Tai – normalu, valymo technologijos tai leidžia. Klausimas tik, ar tai apsimoka finansiškai, nors morališkai, matyt, geriau gerti naujai išgautą vandenį“, – svarsto V.Šimčikas.
Vanduo išvalomas
Išgavus žaliavą geriamo vandens gamybai, ją reikia apdoroti, idant vanduo taptų naudojamu produktu. „Bent jau Vilniuje valant vandens žaliavą reikia viso labo pašalinti geležį. Vandenyje tvyro redukcinės sąlygos, kuriomis geležis ištirpsta. O štai, pavyzdžiui, Londone valant vandens žaliavą reikia atlikti apie 15 – 20 valymo operacijų, viena jų – vandens chloravimas ir dezinfekavimas. Toks tas skirtumas“, – vėlei lygina pašnekovas.
Vis dėlto geležies elementas, anot V.Šimčiko, žmogaus sveikatai iš tiesų nė nėra pavojingas: „Geležis yra biogeninis elementas, kuris reikalingas žmogaus organizmui, tačiau iš vandens jo neįsisaviname. Nei naudos, nei žalos žmogaus organizmui šis elementas neturi, tačiau žinoma, kad bet kokia medžiaga dideliais kiekiais gali būti kenksminga. Vis dėlto mūsų gręžiniais išgaunamame vandenyje geležies kiekis nėra pavojingas – jis gali viso labo lemti blogą vandens kvapą ar rūdis santechnikoje.“
Tiesa, kitose Lietuvos vietovėse gerinant vandenį reikia kur kas labiau pasistengti. „Yra vietų, kur yra kitų problemų – štai Šiaurės Vakaruose reikia sumažinti fluoro perteklių. Viskas reglamentuojama higienos normomis, todėl vanduo yra išvalomas taip, kad jas atitiktų. Šie valymai – kur kas sudėtingesni“, – pasakoja V.Šimčikas.
Atlieka tyrimus
Anot V.Šimčiko, vandenį tikrinti būtina nuolat, tam samdomi atsakingi specialistai. Vanduo tikrinamas vos išgautas gręžinių pagalba, vėliau – paruoštas kaip produktas, prieš tiekiant jį gyventojams, taip pat tikrinamas iš čiaupų bėgantis vanduo.
„Tikrinant vandenį vykdoma nuolatinė periodinė priežiūra. Atskirai tiriama vandens žaliava – žiūrima, kaip kinta jos sudėtis, ar nepasipainiojo nereikalingų elementų, ar nėra prielaidų jai sugesti. Taip pat tikrinamas paruoštas vanduo – jis nuolat kontroliuojamas prieš išleidžiant į žmonių čiaupus“, – pasakoja V.Šimčikas.
Vandens tiekėjai atsakingi už šio kokybę iki tol, kol jis pasiekia namo vamzdyną. „Vandens tiekėjai atsakingi už vandens kokybę iki įvado į namą. Name vamzdžiai gali būti blogos kokybės, tad net ir geras vanduo juose gali sugesti“, – sako V.Šimčikas.
Kalbėdamas apie vandens užterštumą specialistas išskiria kelis jį lemti galinčius veiksmus: „Pirma, jį gali lemti uoliena, prie kurios yra vanduo. Antras taršos šaltinis gali būti tarša iš aplinkos, tačiau mums tai gresia mažiausiai. Trečia taršos kilmė gali būti pati vandenruoša – jei vanduo, pavyzdžiui, per daug chloruojamas Ketvirta, vanduo gali sugesti vamzdynuose.“