Taip kovo 24 dieną nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), panaikinęs žemesnių teismų sprendimus.
Pasak teismo, bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl įmonės „Vilniaus keliai“ civilinės atsakomybės ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių – netyrė rangovių sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat „Lietuvos draudimo“ reikalavimo įmonei „BTA Baltic Insurance Company“, apdraudusiai rangovių civilinę atsakomybę, pagrįstumo.
Teisminis ginčas kilo dėl 2014 metų spalį Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje įvykusios avarijos, kuomet „Lietuvos geležinkelių“ keleivinis traukinys susidūrė su „Vilniaus kelių“ ekskavatoriumi.
„Lietuvos draudimas“ už apgadintą keleivinį traukinį „Lietuvos geležinkeliams“ išmokėjo 428 tūkst. eurų išmoką ir iš aplaidžiai dirbusių bendrovių pareikalavo solidariai atlyginti tokio pat dydžio žalą.
Avarija pasibaigusiems darbams „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pasamdę generalinę bendrovę „Eurovia Lietuva“, ši pasitelkė subrangovę „Skinest Baltija“, o ji – „Vilniaus kelius“. Pastarosios darbuotojų veiksmai, kaip 2017 metais pripažino Aukščiausiasis Teismas, ir sukėlė avariją.
„Lietuvos draudimas“ reikalavo, kad jos nuostolius padengtų ne tik „Eurovia Lietuva“ ir avariją sukėlę „Vilniaus keliai“, bet ir jas apdraudusi „ BTA Baltic Insurance Company“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 metų lapkritį „Lietuvos draudimo“ ieškinį tenkino iš dalies: iš „Vilniaus kelių“ išieškojo 310 tūkst. eurų, tačiau netaikė atsakomybės kitoms įmonėms ir jų draudikams. Vilniaus apygardos teismas 2020 metų birželį iki 248 tūkst. eurų sumažino žalos atlyginimą, tačiau taip pat nemanė, kad generalinė rangovė turi būti atsakinga už subrangovo netinkamą darbą.
LAT nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
2014 metų spalį Kazlų Rūdos pervažoje susidūrė keleivinis traukinys Sankt-Peterburgas-Kaliningradas ir kelininkų ekskavatorius. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas lokomotyvas, bėgiai, remonto įranga bei šalia geležinkelio esantis namas.
