Tarptautinio kapitalo logistikos įmonei „Rhenus Svoris“ vadovaujantis A.Bertašius ir „Kauno liftų“ generalinis direktorius J.Guzavičius – skirtingų kartų darbdaviai ir, gali būti, su skirtingu verslo požiūriu. Bet į priimtą Darbo kodeksą skirtingai žiūri ne dėl to.
Labai gerai, kad bus leidžiama susitarti su darbuotojais dėl viršvalandžių, – sakė A.Bertašius.
A.Bertašiui dabartinis kodeksas asocijuojasi su praeitimi, o J.Guzavičius mano, kad senasis variantas buvo ne toks jau blogas.
Skiriasi požiūriai iš esmės
„Senasis kodeksas buvo sovietinis, nes iš esmės neleido susitarti su darbuotoju. Naujojo kodekso privalumas – darbuotojas pats nusprendžia, kiek jis nori dirbti, jei nori gauti daugiau pinigų“, – teigė 100 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis A.Bertašius.
Tokiam pačiam žmonių kolektyvui vadovaujantis J.Guzavičius nelinkęs nurašyti dabar tebegaliojančio kodekso. „Joks jis nesovietinis. Dar prieš mums patenkant į ES, prie jo dirbo Europos Komisijos pareigūnai, ekspertas iš Airijos buvo tarsi filtras, kuris įvertino nuostatas. Ir pagal jas taisėme kodeksą. Tad ten nebuvo jokio sovietinio kvapo. Ir jis buvo priimtas 2002 metais“, – prieštarauja J.Guzavičius.
Mato, kur atneš naudą
Tačiau logistikos bendrovei vadovaujantis A.Bertašius siūlo kuo greičiau užmiršti ne tik sovietmetį, bet ir nuo jo laikų užsilikusį kodeksą.
Aštrioje konkurencinėje kovoje dėl klientų besigrumiantis A.Bertašius
Senąjį kodeksą rengė profsąjungos ir darbdaviai, o dabartinį – teisininkai ir nelegalaus verslo šalininkai, – sakė J.Guzavičius.
neslepia, kad kai kurios Kodekso nuostatos atneš finansinę naudą jo vadovaujamai įmonei.
„Labai gerai, kad bus leidžiama susitarti su darbuotojais dėl viršvalandžių, nes dabar tenka ieškoti laikinojo įdarbinimo agentūrose. O iš ten ateina nelabai motyvuoti žmonės. Tai geriau leisti saviems uždirbti“, – tikino verslininkas.
Kokie tai darbai? Pavyzdžiui, perklijuoti lipdukus ant 10 tūkstančių dėžių. „Tikrai niekas nevers to daryti darbuotojų, kurie nenorės. Bet tie, kas turi daugiau laiko ir nori daugiau užsidirbti, kodėl jiems to neleidus?“ – teigė „Rhenus Svoris“ vadovas.
Apie daugiau viršvalandžių – tik gerai
Todėl jis atmeta bet kokias abejones, kad dėl to darbdaviai gali piktnaudžiauti.
Lyginant su dabartiniu kodeksu, naujasis padidina maksimalią leidžiamą viršvalandžių normą. Tai reiškia, kad darbuotojams sutinkant dirbti viršvalandžius, jie turės galimybę dirbti ilgiau ir taip padidinti savo pajamas.
Naujasis DK panaikina dabartinį apribojimą dirbti daugiau kaip 4 valandas viršvalandžių per 2 paeiliui einančias dienas. Maksimali nustatyta savaitės viršvalandžių riba – 8 valandos, o su darbuotojo sutikimu – 12 valandų per savaitę. Taip pat nuo 120 iki 180 valandų padidinta maksimali metinė viršvalandžių riba, suteikianti galimybę dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės susitarti kolektyvinėje sutartyje.
Sako, kad prisidėjo ir nelegalus verslas
Bendrovei „Kauno liftai“ vadovaujantis J.Guzavičius kritiškiau žiūri į DK, tiksliau, į kai kurias jo nuostatas.
„Tuomet kodeksą rengė profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. O dabartinį – teisininkai ir nelegalaus verslo šalininkai“, – 15min rėžė J.Guzavičius. Ką turi omenyje „Kauno liftų“ vadovas?
Naujajame kodekse įrašyta, kad Laikino įdarbinimo įmonės galės veikti ir be licencijos.
„Juk tiek daug girdime atvejų, kai į užsienį dirbti išvežami lietuviai yra apgaunami. O dabar tokie „verslininkai“ galės dirbti dar ramiau, už nieką prieš nieką neatsiskaityti. Manau, kad tai yra neleistina“, – dėstė J.Guzavičius.
Užkliuvo „protingas laikas“
Nors J.Guzavičius ir vadovauja 100 darbuotojų kolektyvui, jam yra keista, kaip DK rengėjai įrašė terminą „per protingą laikotarpį“.
Naujajame kodekse įrašyta, kad darbdaviai darbuotojams apie tam tikras pasikeitusias sąlygas turi pranešti per protingą laiką. Dabar galiojantis kodeksas numato apie tai pranešti per mėnesį.
„Darbdaviams tikrai nereikėtų leisti vadovautis tokia logika. Tas protingas laikas visiems gali būti labai skirtingas. Tikiuosi, kad tai bus pataisyta. Žiūrint iš darbdavio pozicijos, tai gal ir gerai. Bet kodeksas turi būti naudingas visiems“, – mano J.Guzavičius.
Džiaugiasi „nulinių valandų“ sutartimis
„Rhenus Svoris“ vadovas jau žino ir daugiau naujojo Kodekso nuostatų, kuriomis pasinaudos.
„Nors ir kritikuojama visuomenėje, bet man patinka būsimos „nulinių darbo valandų“ sutartys. Pas mane ateina ir jaunos mamos, norinčios papildomai užsidirbti, ir studentai, kurie norėtų laisvu metu padirbėti, bet jų apiforminimas labai sudėtingas“, – pasakojo A.Bertašius.
Naujame kodekse atsirado nauja – nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšis. Ši darbo sutarties rūšis leis samdyti darbuotojus neįsipareigojant užtikrinti jiems darbo konkrečiam iš anksto sutartam laikui. Darbuotojas dirbtų tik esant darbdavio iškvietimui, ir jam būtų apmokama tik už faktiškai dirbtą laiką. Minimali darbo trukmė yra 8 valandos per mėnesį.
„Būna tokių specifinių darbų, yra žmonių, kurie nenori dirbti visą laiką. Jiems ir pasiūlysiu „nulines“ darbo valandų sutartis“, – atviravo A.Bertašius.
Kur tokie darbai? Sandėlyje ir net paslaugų centre piko metu. „Kai nebus piko, jų nereikės. Tokie darbuotojai tai žinos, dėl to bus su jais susitarta“, – dėstė darbdavys.
Tačiau „Kauno liftų“ vadovas nemano, kad tai yra labai reikalinga. „Apiforminti darbuotoją vienai valandai galima ir šiandien, tad čia esminių pokyčių tikrai nebus“, – kalbėjo jis.
Dėl veto irgi skirtingos nuomonės
Skiriasi ir abiejų darbdavių požiūriai į prezidentės veto. A.Bertašius sako, kad Seimo priimtas kodeksas yra geras, ir jei bus būtinybė, galima jį bus tobulinti ateityje. „Svarbiausia, kad padarytas sprendimas, nes jo tikrai reikėjo, jei norime lankstesnių santykių“, – sakė jis.
Tačiau J.Guzavičius įsitikinęs, kad Seimui trečiadienį reikėjo pritarti prezidentės veto.
„Reikėjo priimti prezidentės siūlytas pataisas, jas išdiskutuoti, kodeksą pakoreguoti. Ir tada jau priimti“, – įsitikinęs „Kauno liftų“ vadovas.
