Sąrašo viršūnėje yra virtualios realybės startuolis „Magic Leap“. Įmonės tinklalapyje be šūkio „metas į pasaulį sugrąžinti magiją“ apie produktą pateikiama labai mažai informacijos.
Skelbiama, kad „Magic Leap“ „skaitmeninio šviesos lauko“ (digital lightfield) sukurta technologija kur kas realistiškiau gebės atvaizduoti 3D objektus nei dabartiniai virtualios realybės įrenginiai.
Technologija sužavėjo Larry Page'ą ir „Google“ – lapkritį „Digital Leap“ pritraukė 542 mln. dolerių, o iš viso į ją investuota 592 milijonai.
Technologija sužavėjo Larry Page'ą ir „Google“ – lapkritį „Digital Leap“ pritraukė 542 mln. dolerių, o iš viso į ją investuota 592 milijonai.
Daug triukšmo kilo dėl būsimo „Amazon“ konkurento Jet.com. Bendrovę įkūrė Marcas Lore'as, kuris ankstesnį el. komercijos verslą pardavė „Amazon“ įkūrėjui Jeffui Bezosui. Nors praėjusį mėnesį buvo įkurta beta versija, kurią išbandė tik keletas tūkstančių žmonių, „Jet“ iš įvairių investuotojų jau surinko 225 mln. dolerių. Tarp jų – ir Kinijos el. komercijos milžinas „Alibaba“.
Trečioji vieta atitenka „21 Inc“ – slaptam bitkoinų startuoliui, kuris pirmąją 5 mln. investiciją gavo 2013 metais. Praėjus dar 18 mėnesių buvo pritraukta 116 mln. dolerių – rekordinė suma bitkoinų įmonių pasaulyje. „21 Inc“ ketina pardavinėti į išmanius telefonus įdiegtų procesorių liniją ir kitus įtaisus, kurie leis atsiskaityti bitkoinais. Kol kas idėja yra daugiau teorija negu realybė.
Toliau – dvi nesėkmes patyrusios įmonės. „AdKeeper“ surinko 43 mln. dolerių prieš startą 2011 metais. Ji leido vartotojams skaitmeniniu būdu išsaugoti reklamas. Paspaudus mygtuką reklamos būdavo talpinamos debesyse, o vėliau vartotojai galėjo peržiūrėti patikusias reklamas. Gausios skaitmeninės reklamos amžiuje tokia platforma niekam nepasirodė įdomi.
Tais pačiais metais „Color“ prieš oficialų produkto pasirodymą gavo 41 mln. dolerių investicijų. Niekam taip ir nebuvo aišku, kokį tiksliai produktą kūrė įmonė.
Tais pačiais metais „Color“ prieš oficialų produkto pasirodymą gavo 41 mln. dolerių investicijų. Niekam taip ir nebuvo aišku, kokį tiksliai produktą kūrė įmonė. Iš esmės tai buvo nuotraukų dalinimosi aplikacija, ji nepasiteisino. Vėliau „Color“ mažiau nei už 10 mln. dolerių įsigijo „Apple“.
40 mln. dolerių gavusio startuolio „Oscar“ ateitis atrodo šviesesnė. Sveikatos draudimo startuolis, įkurtas rizikos kapitalisto Josho Kushnerio, sėkmingai įėjo į naują draudimo rinką Niujorke. Vėliau bendrovė pritraukė dar 145 mln. dolerių ir dabar vertinama 1,5 mlrd. dolerių.
Kol kas nenuslūgsta susidomėjimas „Airwave“, kuri kuria programinės įrangos platformą komerciniams dronams. Serijos B etape įmonė pritraukė 25 mln. dolerių ir iš viso jau yra gavusi 40 mln. dolerių. Investicijos skirtos platformos paruošimui.
Ir dar du startuoliai, kuriems mistiškai nepasisekė. Paieškos sistema „Cuil“ prieš oficialų pristatymą 2008 m. surinko 33 mln. dolerių ir po dvejų metų užsidarė. O „Airtime“ triukšmingai debiutavo 2012 m. birželį dėl sėkmingos minios finansavimo programos, prie kurios prisidėjo vienas iš „Facebook“ įkūrėjų Seanas Parkeris. Iš viso pritraukta 33 mln. dolerių investicijų. Ši vaizdo pokalbių platforma, panaši į „ChatRoulette“, po nesėkmingo starto vėliau atgimė kitu vardu.
Priešingai „Cuil“ ir „Airtime“, 32 mln. dolerių pritraukusi „Zillow“, po starto pasirodė itin sėkmingai. NT duomenų bazės tinklalapis startavo 2006 metais, 2011 metais jos akcijomis buvo pradėta prekiauti viešai, o dabar ji verta 5 mlrd. dolerių.
Paskutinėje vietoje – startuolis „Clinke“, iš kurio per pastaruosius keletą mėnesių išeina vis daugiau darbuotojų. „Clinke“ vadovas Lucasas Clinke'as pritraukė 30 mln. dolerių ir ketino mobiliais mokėjimais iš esmės pakeisti finansinių paslaugų industriją. Šie planai žlugo, kai įmonė nesugebėjo sukurti prototipo. Tuomet nuo jos nusigręžė „Apple Pay“, „Venmo“ ir „Square“.
