„Kiekvieną kartą, kai Lietuva pradeda kokį nors strateginį energetinį projektą, susiduriama su milžinišku spaudimu – nedaryti, nestatyti ir neatsijungti nuo Rusijos energetinių monopolijų“, – 15min.lt pasakojo terminalą pabaigusios Vyriausybės vadovas Gediminas Vagnorius.
Pateikiame dešimt svarbiausių terminalo istorijos faktų.
1. Būtingės naftos terminalas pradėjo veikti 1999 m., tačiau mintis jį statyti kilo kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžia.
Iniciatyva statyti Būtingės naftos terminalą atsirado dar 1991 m. pavasarį, iš karto po tragiškų Sausio įvykių.
„Iniciatyva statyti Būtingės naftos terminalą atsirado dar 1991 m. pavasarį, iš karto po tragiškų Sausio įvykių. Tuo metu vadovaudamas Vyriausybei mačiau gyvybinį poreikį sukurti alternatyvią naftos produktų tiekimo sistemą.
Tuo metu Rusija vykdė Lietuvos ekonominę blokadą. Buvo draudžiama įvežti ne tik jau pagamintus naftos produktus, bet ir žaliavą. Lietuvai tai buvo itin svarbus projektas, tai vėliau patvirtino ir laikas“, – pasakojo G.Vagnorius.
Nuo pirmųjų dienų pradėjus įgyvendinti Būtingės naftos terminalo idėją pasipylė kritinių publikacijų, neigiamų viešų pasisakymų, kad Lietuvai terminalo nereikia, kad bus padaryta žala gamtai.
2. Tai vienas labiausiai kritikuotų Lietuvos energetinių ir apskritai projektų.
Prieš Būtingės terminalą itin aršiai kovojo Lietuvos žalieji, prognozuodami ekologinius pavojus. Politikai diskutavo dėl brangiai kainuosiančių statybų naudos, nes dujotiekiu „Družba“ iš Rusijos į Lietuvą srūvant naftai galimybės pelningai naudotis terminalu nebuvo.
„Nuo pirmųjų dienų pradėjus įgyvendinti Būtingės naftos terminalo idėją pasipylė kritinių publikacijų, neigiamų viešų pasisakymų, kad Lietuvai terminalo nereikia, kad bus padaryta žala gamtai“, – teigė G.Vagnorius.
3. Nors naftos produktų patekimo į Baltijos jūrą išvengti nepavyko, tačiau ekologinių nelaimių mastai nebuvo dideli. Nuo Būtingės terminalo eksploatavimo pradžios 1999-aisiais Baltijos jūroje įvyko septynios avarijos. Didžiausios iš jų, įvykusios 2001-aisiais, metu į jūrą išsiliejo 49 tonos naftos.
4. Lietuvoje statomas naftos terminalas tapo ašaka Rusijos naftos bendrovės „LUKoil“ gerklėje. Pradedant projektą daugelis skeptikų siūlė nebijoti Rusijos, nes jai Lietuva – pirmiausia naftos produktų pardavimo rinka ir naftos upės iš Rytų į mūsų šalį plaukti nesustos.
2006 m. Lenkijos investuotojui kartu su „Mažeikių nafta“ įsigijus ir Būtingės naftos terminalą dujotiekis „Družba“ buvo sustabdytas neribotam remontui.
Laikas parodė, kad tai buvo klaidingas įsitikinimas. Naftos tiekimas iš Rusijos į „Mažeikių naftą“ be sutrikimų vyko tik tuo metu, kai bendrovę valdė koncernas „Jukos“. Nei JAV bendrovė „Williams“, nei „PKN Orlen“ tuo pasidžiaugti negalėjo.
2006 m. Lenkijos investuotojui kartu su „Mažeikių nafta“ įsigijus ir Būtingės naftos terminalą dujotiekis „Družba“ buvo sustabdytas neribotam remontui.
„LUKoil“ ne kartą rodė norą pusvelčiui praryti „Mažeikių naftą“, kuri Rusijos koncernui būtų atvėrusi ES – pirmiausia Lenkijos – rinką. Tačiau 2006 m. Lietuvos naftos perdirbimo bendrovę įsigijo „PKN Orlen“.
Statant Būtingės naftos terminalą Vyriausybė buvo kaltinta, kad konkursuose nekviečia dalyvauti Rusijos energetinių bendrovių.
„Priekaištų buvo visokių. Vienas jų – kad buvo nepakankamas konkursas ir kad jame dalyvauti nebuvo pakviestas „LUKoil“. Buvo net keturi konkursai, juose dalyvauti kvietimus siuntėme taip pat ir Rusijos bendrovėms, tačiau suprantama, kad jos nebuvo suinteresuotos padėti statyti Lietuvos energetinę nepriklausomybę stiprinančio objekto“, – prisiminė tuometis premjeras.
Jeigu Lietuva šio terminalo neturėtų, būtume patyrę žymiai didesnį Rusijos spaudimą ir agresyvesnį rusiškų monopolijų veikimą mūsų šalyje.
5. Būtingės naftos terminalas, kaip ir dabar baigiamas statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, buvo statomas ne siekiant pigesnių energetinių išteklių, o norint sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Pagrindinė terminalo funkcija yra garantinė. Jeigu Lietuva šio terminalo neturėtų, būtume patyrę žymiai didesnį Rusijos spaudimą ir agresyvesnį rusiškų monopolijų veikimą mūsų šalyje. Būtingės naftos terminalas buvo statomas siekiant ne ekonominės naudos, o pirmiausia kaip atsarginis mechanizmas. Tačiau šiuo metu jis veikia ir kaip komercinis objektas“, – nurodė G.Vagnorius.
6. Būtingės naftos terminalas kainavo 1,2 mlrd. litų.
Būtingės terminalo projektas buvo įgyvendintas už 300 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų). Tai kone dvigubai brangiau, nei buvo planuota skelbiant statybos darbų konkurso nugalėtoją. Tada terminalo kainos riba buvo 170 mln. JAV dolerių.
„Būtingės naftos terminalas buvo statomas naudojant ir valstybės išteklius, ir tarptautinius kreditus, už kuriuos garantavo valstybė, ir „Mažeikių naftos“ lėšas, kurios taip pat buvo priskiriamos valstybės šaltiniams“, – dėstė G.Vagnorius.
7. Tai vienas sudėtingiausių Lietuvos vykdytų statybų projektų.
Bet kokį žingsnį, bet kokį lėšų skyrimą, projekto vietos tvirtinimą, vykdytojų pasirinkimą visuomet lydėjo milžiniškas ažiotažas, kuris puikiai atspindėjo Rusijos energetinių bendrovių įtaką mūsų šalyje.
„Savo archyvuose rasčiau ne vieną segtuvą susirašinėjimo dokumentų. Statant neiškilo didelių techninių problemų. Tai nebuvo vienintelis toks objektas Europoje. Galima buvo rinktis iš patyrusių kompanijų, kurios palyginti nebrangiai teikė ekspertines paslaugas.
Didžiausi sunkumai buvo politinio pobūdžio. Bet kurį mūsų žingsnį, lėšų skyrimą, projekto vietos tvirtinimą, vykdytojų pasirinkimą visuomet lydėjo milžiniškas ažiotažas, kuris puikiai atspindėjo Rusijos energetinių bendrovių įtaką mūsų šalyje“, – pasakojo tuometis premjeras.
8. Pirmasis terminale aptarnautas tanklaivis buvo su Graikijos vėliava plaukiojęs laivas „Centaur“, į kurį 1999 m. liepos mėn. buvo pakrauta 68,544 tūkst. tonų naftos.
9. Nuo Būtingės idėjos iki statybų pabaigos pasikeitė aštuonios Vyriausybės.
„Pasikeitus vyriausybėms projektas penkerius metus buvo beveik nevystomas. Mes turėjome pabaigti 1991 m. pavasarį pradėtus darbus“, – sakė tuo metu konservatoriams priklausęs G.Vagnorius.
Itin svarbu, kad terminalas neatsidurtų Rusijos energetinių kompanijų rankose.
10. Šiuo metu Būtingės naftos terminalas priklauso ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai bendrovei „Orlen Lietuva“. Kas bus su Būtingės naftos terminalu ir naftos perdirbimo bendrove, jei Lenkijos investuotojai apsispręstų trauktis iš Lietuvos, nėra aišku.
„Itin svarbu, kad terminalas neatsidurtų Rusijos energetinių kompanijų rankose ar patektų jų netiesioginėn įtakon. Matome, kuo baigėsi neatsakingas 2002 m. sprendimas prisidengus privatizavimu perleisti „Lietuvos dujų“ vamzdynus „Gazprom“.
Man nekyla abejonių, kad Būtingės terminalas patirs tokį pat spaudimą, kaip ir kiti Lietuvos energetikai svarbūs objektai. Pažvelgus į pastaruosius dešimt metų, mes matome, kaip nepaisant priimamų įvairių saugumo strategijų kiekvienais metais Lietuva praranda šalies energetikai svarbius objektus“, – dėstė G.Vagnorius.