Penktadienį 15min Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti VVTAT komisijos nutarimą dėl skirto įspėjimo. Tariamą Reklamos įstatymo pažeidimą VVTAT konstatavo dėl to, kad kino teatruose rodytoje knygos „Kabinetas 339“ reklamoje be S.Skvernelio sutikimo buvo minėtas jo vardas ir pavardė.
„Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerą Saulių Skvernelį“, „Ar premjeras Saulius Skvernelis yra demokratiškas politikas?“ – tai yra citatos iš reklaminio vaizdo įrašo, kurios kliuvo vartotojų teisių gynėjams.
15min argumentuoja, kad VVTAT sprendimas prieštarauja Lietuvos ir Europos teisinei praktikai, saviraiškos laisvei, be to, įspėjimas skirtas už tai, ko nagrinėti premjeras S.Skvernelis netgi neprašė.
„Šis VVTAT komisijos sprendimas formuoja precedentą ne tik žiniasklaidoje, o ir visuomenėje – juo ribojama ne tik visuomenės teisė žinoti, bet ir saviraiškos laisvė. Tai nedera su demokratijos principais, – sako 15min generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas. – Svarbu pabrėžti, jog VVTAT komisija atmetė visus premjero kaltinimus portalui 15min dėl „Kabinetas 339” reklamos, tačiau įspėjo už tai, kuo nė nebuvome kaltinami, ir taip buvo pažeista dar viena mūsų teisė – teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo skundu siekiame panaikinti VVTAT komisijos sprendimą.“
Byloje 15min atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatas Kęstutis Švirinas patikina, kad įspėjimas skirtas tik formaliai įvertinus vieną iš Reklamos įstatymo nuostatų.
„Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose aiškiai pasakė, jog reklama, kuri be žinomo asmens sutikimo naudoja jo vardą ir pavardę, yra tinkama, jei asmuo yra žinomas, o reklama nežeidžia šio asmens garbės ir orumo. Tikriausia nekyla diskusijų dėl to, ar S.Skvernelis yra žinomas asmuo Lietuvoje. Kadangi tarnyba pati pripažino, kad knygos reklama nepažeidė S.Skvernelio garbės ir orumo, vadinasi, lieka klausimas – ar teismas išlaikys demokratijos egzaminą ir neapribos visuomenės teisės ne tik domėtis, bet ir viešai diskutuoti apie aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, jų aplinką, nepaisant to, kad minėti asmenys nenori šių diskusijų“, – sako K.Švirinas.
Ką sako tarptautinė praktika?
Europos žmogaus teisių konvencijoje, kurią Lietuva yra ratifikavusi, yra įtvirtinta saviraiškos laisvė. 15min vertinimu, skirtas VVTAT įspėjimas saviraiškos laisvę pažeidžia.
„Knygoje „Kabinetas 339“ yra pateikiamas žurnalistinis tyrimas, informacijos apie šią knygą sklaida yra būtina, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, todėl nutarimu ribojama ir visuomenės teisė gauti informaciją, kuria užtikrinamas viešasis interesas. Be to, net ir pats reklamos tekstas laikytinas atskira saviraiškos išraiška, kadangi kelia viešajam interesui svarbius klausimus, skatina diskusiją“, – rašoma 15min skunde.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) jau yra priėmęs sprendimų, kuriais aiškiai pripažįstama, kad reklama be asmens sutikimo naudojanti vardą ir pavardę yra tinkama, jei asmuo yra žinomas, reklama skatina viešas diskusijas.
„Akivaizdu, jog knygos „Kabinetas 339“ reklama taip pat prisideda prie viešajam interesui naudingų diskusijų, ministras pirmininkas S.Skvernelis yra neabejotinai viešas asmuo, jo vardas ir pavardė nėra jautri, privati informacija. Taigi, vadovaujantis EŽTT suformuota praktika, 15min reklama taip pat turėtų būti saugoma kaip saviraiškos laisvė ir pripažinta tinkama“, – rašoma teismui pateiktame dokumente.
15min nesutinka su VVTAT teiginiais, kad informacijos apie knygą „Kabinetas 339“ sklaida yra išskirtinai komercinio pobūdžio – komercinis interesas niekaip nepaneigia to, kad knygoje pateikiama informacija yra svarbi visuomenei. Lyginama, kad bet kokios visuomenės informavimo priemonės turi ir komercinį interesą: leidiniai siekia didesnių tiražų, internetinės svetainės – daugiau peržiūrų ir pan.
„15min reklamos ribojimu yra iš esmės tildoma politinė kritika viešajam asmeniui. (…) apribojimas pažeidžia tiek 15min teisę skleisti informaciją, tiek ir visuomenės teisę bei viešąjį interesą šią informaciją gauti“, – dėstoma ieškinyje.
Ką sako Lietuvos Reklamos įstatymas?
Lietuvos Reklamos įstatyme išties yra įtvirtinta nuostata, reikalaujanti gauti reklamoje minimo asmens sutikimą.
Tačiau 15min vertinimu, VVTAT šią nuostatą interpretavo formaliai, ir neatsižvelgė į kitus Reklamos įstatyme nurodytus tikslus, turinį ir kontekstą.
„S.Skvernelio vardas ir pavardė yra minimi turint tikslą trumpai ir aiškiai pristatyti knygos turinį, taip užtikrinant pagrindinį Reklamos įstatymo tikslą – gerinti vartotojų informavimą. S.Skvernelio vardo ir pavardės panaudojimas reklamoje yra būtinas tam, jog reklama būtų pakankamai teisinga, išsami ir tinkamai pateikta ir remiantis Reklamos įstatymu neklaidintų vartotojų. Be to, Lietuvos reklamos etikos kodekse aiškiai įtvirtinta, kad reklamuojant knygas turi būti taikoma išimtis iš įprastų asmenų privatumo reikalavimų“, – teigiama 15min ieškinyje.
Reklamos įstatyme nurodyta: „Šio įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti.“
15min argumentuoja, kad knyga yra apie patį ministrą pirmininką – jo vardo bei pavardės nepaminėjimas knygos reklamoje pažeistų minėtą įstatymo nuostatą.
VVTAT pati ėmėsi tirti daugiau, nei paprašyta
15min savo skunde pastebėjo, kad VVTAT be jokio teisės aktuose numatyto pagrindo ir nesant motyvuoto nutarimo savo iniciatyva praplėtė procedūrą, įtraukdama klausimą dėl S.Skvernelio vardo ir pavardės. Pats Saulius Skvernelis savo skunde klausimo dėl jo vardo ir pavardės panaudojimo nekėlė.
Tuo metu 15min nebuvo informuota apie papildomų aplinkybių nagrinėjimą, įmonei nebuvo leista pateikti paaiškinimų, susijusių su asmens vardo ir pavardės panaudojimu be sutikimo.
Visus paties S.Skvernelio skunde pateiktus kaltinimus VVTAT komisija nutarime atmetė: S.Skvernelio skundas buvo dėl reklamoje be fizinio asmens sutikimo naudojamo jo atvaizdo, pateikiamos jo nuomonės, žeminamos fizinio asmens garbės ir orumo.
Šis VVTAT nutarimas jau sukėlė viešą diskusiją. Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos katedros profesorius Andrius Vaišnys vertino, kad formuojamas cenzūros precedentas.
Kreiptis į teismą 15min viešai ragino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kuris mano, kad VVTAT sprendimas riboja teisę kritikuoti išrinktą valdžią.
D.Radzevičius: turi būti apginta saviraiškos laisvė
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius vertina, kad turi būti apginta principinė nuostata – saviraiškos laisvė.
„Aš visų pirma tai labai džiaugiuosi tokiu 15min sprendimu. Nes būčiau labai nusivylęs, jei mes nebūtume principingi gindami mūsų teisę žinoti apie mūsų viešus asmenis viską, ką tik įmanoma. Mano giliu įsitikinimu, šis ginčas yra ne tik dėl žurnalistų teisių ir laisvių, bet apskritai dėl saviraiškos teisės Lietuvoje. Tai aktualu visiems: nuo kultūros, meno žmonių, jau nekalbant apie paprastus žmones, kurie galbūt nėra profesionalūs žurnalistai, bet jiems gyvenime gali kilti minčių kaip nors pakalbėti, pasijuokti ar dar kaip nors įvertinti mūsų pirmuosius asmenis ir jų viešą veiklą“, – kalba D.Radzevičius.
Jis akcentavo, kad „čia saviraiškos laisvės byla, kuri kaip oras reikalinga įrodant dar kartą, kad Lietuva yra demokratinė šalis“.
D.Radzevičius akcentavo, kad premjeras yra vienas svarbiausių valstybės pareigūnų ir turi būti užtikrintos galimybės apie jį kalbėti, jį rodyti ir pasakoti taip, „kaip įsivaizduoja bet kuris mūsų Lietuvos žmogus“.
„Anksčiau esu sakęs, jog, mano galva, VVTAT sprendimas apskritai niekaip nesusijęs su mūsų kaip vartotojų teisių gynimu. Labai silpnai argumentuotas, argumentai yra iš piršto, sakyčiau, laužti ir pritempti, – kalba D.Radzevičius. – Norėčiau pažymėti vieną dalyką. Rinkimų išvakarėse šis atvejis, kai valdžios žmogus taip uoliai nori neleisti žurnalistams pasinaudoti saviraiška, man yra aiškus atsakymas, kad demokratijos pamokos neišmokstamos net ir valdžią turint 4 ar 8 metus. Tai daug ką pasako, ir aš tikiuosi, kad ir rinkėjams pasakys apie mūsų atsakingus pareigūnus ir jų požiūrį į saviraiškos laisvę.“
