FNTT pirmadienį pranešė demaskavusi buitine technika bei grožio reikmenimis visoje Lietuvoje prekiavusią ir milijoninę apyvartą generavusią įmonę, kuri nuo 2018 m. galimai neapskaitė 2,8 mln. eurų pajamų ir neoficialiai išmokėjo per 1 mln. eurų atlyginimų. Skaičiuojama žala valstybei siekia 1,3 mln. eurų.
FNTT neįvardijo, apie kokį prekybos tinklą eina kalba.
15min duomenimis, mokesčių slėpimu gali būti įtariama Kaune registruota įmonė „Krinona“. Ši bendrovė didžiuosiuose prekybos centruose, tokiuose kaip „Akropolis“, „Ozas“, „Mega“, „Europa“, valdo smulkios buitinės technikos prekybos tinklus „Krinona“ ir profesionalių grožio priemonių parduotuves „Cascada“.
Klaipėdos apygardos prokuratūra „Krinona“ priklausančias patalpas Kaune birželio 15 dieną yra areštavusi.
„Registrų centro“ duomenimis, 1997 metais įkurtos įmonės „Krinona“ savininkas ir vadovas – Marius Vasaitis.
Bendrovė, turinti per 200 darbuotojų, 2018 metais uždirbo 14,5 mln. eurų pajamų ir 1,17 mln. eurų grynojo pelno.
Paskambinus bendruoju telefonu, atsiliepusi įmonės „Krinona“ darbuotoja sakė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti apie FNTT tyrimą. „Aš asmeniškai nieko nemačiau, tai nieko jums negaliu pakomentuoti“, – sakė ji.
O įmonės pardavimų vadovas Mindaugas Špokas 15min tvirtino, kad „šitais klausimais galėtų pakomentuoti tik įmonės savininkas ir direktorius“.
„Mes tokio įgaliojimo neturime komentuoti situaciją, nes visi visada mėgsta išpūsti burbulą, tai reikia žinoti visus niuansus. Šitiems dalykams nesame įgalioti ir neturime tokių kompetencijų. Šiuo metu vadovo neturime, jis susitikimuose“, – tvirtino M.Špokas.
Jis pridūrė, kad įmonės veikla nesutriko.
„Įmonė dirba, veikla tęsiasi, viskas tvarkoje, o patikrinti gali bet ką. Paprašai iš valstybės subsidijų, ateina patikrinti. Šituos dalykus tyrimai parodys. Su daug verslo klientų bendraujame, esame girdėję, kad tokių patikrinimų ne vienas ir ne du visoje Lietuvoje“, – sakė M.Špokas.
„Invega“ duomenimis, „Krinona“ yra gavusi 4,6 tūkst. eurų valstybės paramą daliniam palūkanų kompensavimui.
„Krinonos“ direktoriaus pavaduotojas Renaldas Pleskys 15min tvirtino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas.
„Klauskite direktoriaus, jis kažką daugiau tuo klausimu žino. Nieko negaliu pakomentuoti, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas. Tų skaičių aš tokių nematęs, negaliu pasakyti“, – teigė R.Pleskys.
„Esu matęs bendras apyvartas, kurias programa rodo, ten nėra tokių skaičių“, – pridūrė jis.
Susisiekti su „Krinona“ savininku ir vadovu M.Vasaičiu 15min kol kas nepavyko.
-
FNTT išaiškino painią sukčiavimo schemą: verslininkas išvengė milijono eurų mokesčių
-
FNTT sulaikė 4 asmenis nacionalinės laboratorijos įsigytų greitųjų COVID-19 testų, tarnybos atstovai lankėsi SAM
-
Įtempiamų lubų versle – nusikalstama schema: FNTT atliko 8 kratas, sulaikė 3 asmenis
-
FNTT pas vaisių prekeivį rado 400 tūkst. eurų, išaiškinta mokesčių slėpimo schema
-
FNTT: labdaros fondo direktoriaus kišenėse – per 100 tūkst. eurų ir bilietas į Kauno teismą
-
FNTT kirtis didžiuliam prekybos tinklui: milijoninė žala valstybei ir per kratas pašėlęs direktorius
Oficialus darbo užmokestis – „minimumas“
„Sodros“ duomenys atskleidžia, kad įmonėje, kuri įtariama atlyginimais „vokeliuose“, darbuotojai uždirbdavo vos šiek tiek didesnį nei minimalų darbo užmokestį. „Krinona“ bendrovėje vidutinis darbo užmokestis balandį siekė tik 644 eurus. Palyginimui, kituose buitinės technikos prekybos tinkluose vidutinis atlyginimas viršija tūkstantį eurų.
Kaip rašoma 2018 metų įmonės aiškinamajame rašte, pateiktame „Registrų centrui“, įmonė tais metais daug dėmesio skyrė plėtoti prekybai virtuviniais buitiniais prietaisais, įrankiais, elektriniais paspirtukais, nemažai įsigyta naujovių masažistams ir manikiūristams.
2018 metais „Krinona“ plėtėsi – atidarė naujas parduotuves Klaipėdos „Akropolyje“, Vilniaus „BIG“ prekybos centruose.
Bendrovė nurodo, kad tik nedidelę prekių dalį perka iš Lietuvos tiekėjų, o daugumą importuoja iš Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Suomijos, Pietų Korėjos, Kinijos ir kt. šalių.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad su kai kuriais Lietuvos prekių tiekėjais buvo atsiskaitoma natūriniais mainais.
Didžiąją dalį pajamų, 75 proc., įmonė uždirba iš mažmeninės prekybos, o 25 proc. – iš didmeninės.
FNTT: sukūrė pajamų slėpimo schemą
Kaip skelbia FNTT, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad visoje Lietuvoje 54 parduotuves turinti Kaune registruota įmonė, prekiaujanti buitine technika, namų apyvokos, parfumerijos, grožio ir kitomis prekėmis, galimai neapskaitė 2,8 mln. eurų pajamų.
Išaiškinta, kad šios pajamos buvo įgytos naudojantis direktoriaus sukurtu nusikalstamu veikimo mechanizmu – vadybininkai pardavinėjo įmonės prekes be apskaitos dokumentų, o surinktos neapskaitytos lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui „vokeliuose“ išmokėti.
Tokiu būdu iš viso išmokėta daugiau kaip 1 mln. eurų. Kita gudri schema, pasak FNTT pranešimo, buvo naudojama be apskaitos dokumentų parduotų prekių buhalteriniam nurašymui.
Įmonės apyvarta per metus siekia apie 20 mln. eurų.
FNTT gautais duomenimis, per 280 darbuotojų visoje Lietuvoje turintis prekybos tinklas atlyginimus „vokeliuose“ mokėjo daugiausia kasininkams ir vadybininkams. Vadybininkų atlyginimo „vokelyje“ dydis priklausė nuo apyvartos – buvo mokamas sutartas procentas nuo oficialių ir neapskaitytų pardavimų. Kasininkams buvo išmokama mažiausiai po 200 eurų grynaisiais pinigais prie oficialaus darbo užmokesčio. Oficiali atlyginimo dalis darbuotojams buvo mokama pavedimu į kortelę.
Vadovas trukdė pareigūnams
Šiame tyrime visoje Lietuvoje bendrai atlikta 15 kratų – įmonės administracijoje, prekybos vietose, darbuotojų ir įmonės savininkų gyvenamosiose vietose.
Rasti ir paimti tyrimui reikšmingi duomenys ir dokumentai, juodoji buhalterija su neoficialaus atlyginimo mokėjimo ir gautų neapskaitytų pajamų duomenimis bei įspūdingas kiekis grynųjų pinigų – net 460 tūkst. eurų. Manoma, kad pinigai gauti pardavus prekes be apskaitos dokumentų.
FNTT pranešime teigiama, kad nevaldomu elgesiu pasižymėjo įmonės vadovas, įvairiais būdais trukdęs pareigūnams, neįleidęs jų į patalpas, todėl teko panaudoti jėgą ir tokiu būdu patekti į vidų.
Įmonės direktorius, pasak FNTT, ir toliau kenkė tyrimui – naikino darbuotojams skirtus „vokelius“ ir juodosios buhalterijos įrodymus, nevykdė pareigūnų reikalavimų, pasipriešino ir stengėsi sunaikinti tyrimui reikšmingus duomenis. Už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą bendrovės vadovas gali būti nubaustas atskira tvarka.
Sulaikyti du asmenys, jiems pareikšti įtarimai. Po sulaikymo įmonės vadovas paleistas už užstatą, įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės, apribota nuosavybė į įmonės ir asmeninį turtą, siekiantį 2,6 mln. eurų.
Tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Griežčiausia bausmė už apgaulingą duomenų apie pajamas pateikimą, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, yra laisvės atėmimas iki 8 metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausia įmanoma bausmė – laisvės atėmimas iki 4 metų.
