Konkurencijos taryba (KT) praėjusių metų pabaigoje pranešė išaiškinusi vieną didžiausių kartelių istorijoje – už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių aštuonioms vaistinėms ir Lietuvos vaistinių asociacijai skyrė beveik 73 mln. eurų baudų.
Tai – vienos didžiausių Konkurencijos tarybos skirtų baudų per institucijos veiklos istoriją. Vien „Eurovaistinė“ turės sumokėti 27,5 mln. eurų, o „Gintarinė vaistinė“ – 16,7 mln. eurų. Tiesa, visos aštuonios įmonės su kaltinimais nesutinka ir šį sprendimą ketina skųsti teisme.
Belaukiant kokį žodį šioje istorijoje tars teismas, 15min pasidomėjo, kokioms įmonėms ir už kokius konkurencijos teisės pažeidimus, iki šiol Lietuvoje skirtos didžiausios baudos ir kuo tai pasibaigė.
Baudas sumokėjo tik šešios įmonės
TOP20 didžiausias baudas dėl konkurencinių pažeidimų gavusių įmonių į sąrašą pateko dėl devynių Konkurencijos tarybos atliktų tyrimų. Net šešios vietos sąraše atitenka gruodį baudas gavusioms vaistinėms.
Tiesa, iš dvidešimtuke esančių įmonių tik šešios jau sumokėjo Konkurencijos tarybos skirtas baudas, o iš jų – tik trys pervedė tokio dydžio sumas, kokias ir paskyrė institucija. Dar viena įmonė, statybos bendrovės PST, baudą moka dalimis.
Dažnu atveju į biudžetą pervedamos gerokai mažesnės sumos. Kai kurias baudas sumažino teismai, kai kurias – pati Konkurencijos taryba, atlikusi papildomą tyrimą po teismo sprendimo. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai galiausiai institucija tyrimą nutraukė, o paskirtą baudą – panaikino.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Konkurencijos tarybos paskirtos baudos gana retai virsta realiu rezultatu, nes įrodyti, kad įmonė pažeidė Konkurencijos įstatymą dažnu atveju yra sudėtinga – šis procesas reikalauja labai daug tikslių įrodymų, ilgai užtrunka.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas 15min patvirtino, kad teismams skundžiama didžioji dalis tarybos sprendimų skirti baudas Konkurencijos įstatymą pažeidusioms įmonėms. Visgi, jo nuomone, net jeigu teismai ir panaikina Konkurencijos tarybos sprendimus ar sumažina pažeidėjams skirtą baudą, tai vis tiek prisideda prie konkurencijos teisės praktikos Lietuvoje formavimo.
„Šia teismų praktika, vėliau priimdama sprendimus, remiasi ir mūsų institucija“, – sakė E.Šatas.
A.Izgorodinas priduria, kad dar viena priežastis, kodėl Konkurencijos tarybos sprendimai gana retai virsta realiomis sumomis biudžete – ir baudų dydis, ir reputacinė žala įmonei.
„Lietuvoje baudos už konkurencijos pažeidimus ganėtinai didelės, todėl atitinkamai įmonėms atsiranda didesnė motyvacija ginčyti sprendimus“, – 15min komentavo A.Izgorodinas.
Tiesa, ekonomistas dideles baudas sveikino, tikindamas, kad jos didelę dalį įmonių atbaido nuo galimų konkurencinių pažeidimų. Tokios pat nuomonės laikosi ir Konkurencijos taryba. Pasak E.Šato, gana dažnai po nutarimo, kuriuo paskiriamos reikšmingo dydžio baudos, Konkurencijos taryba išties sulaukia ir pačių pažeidėjų, ir jų advokatų kritikos, kad finansinės sankcijos yra pernelyg didelės ir netgi gali sužlugdyti įmones.
„Vis dėlto sankcijų skyrimas yra neišvengiama veiksmingos konkurencijos politikos priemonė, kuri turi ne tik nubausti už pažeidimą padariusią įmonę, bet ir atgrasyti kitas įmones nuo konkurencijos ribojimų“, – aiškina E.Šatas.
1 vieta: didžiausia bauda istorijoje – „Gazprom“
Didžiausią baudą už konkurencijos teisės pažeidimus Lietuvoje Konkurencijos taryba 2014 metais skyrė rusiško kapitalo „Gazprom“ koncernui už koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimą – perskaičiavus eurais bauda siekė net 35,7 mln. eurų. Tačiau prieš devynerius metus paskirta bauda nėra sumokėta iki šiol. Be to, iki šiol jau prikapsėję ir apie 6 mln. eurų palūkanų, tad rusų koncernas Lietuvai skolingas beveik 42 mln. eurų.
„Tai rodo, kiek mūsų valstybė energetikoje turėjusi reikalų su prastos reputacijos įmonėmis. Ta įmonė, kuri atsisako sumokėti baudą, delsia, naudojasi, kad ta dukterinė įmonė Lietuvoje buvo atskiras juridinis vienetas, kažkada buvo vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai“, – 15min teigė Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus.
