Jei norite išvysti, kaip atrodo žmogus, kuris ne tik tiki tuo, ką daro, bet ir beprotiškai myli tai, ką daro, paklauskite Martyno apie vynus, o tiksliau, paprašykite papasakoti apie geriausią vyną, kokį tik yra ragavęs. Ir jis pasakos – su tokia didžiule aistra, pasimėgavimu, netgi, sakyčiau, romantikos krisleliu.
Kai kažką gerai išmanai, daliniesi ir greitai sudomini tuo kitus. O Martynas apie vynus ir šampanus tikrai išmano – domėjimuisi jais paskyrė du dešimtmečius, kol galiausiai ėmė dalinti patarimus net Holivudo žvaigždėms, buvo kviečiamas į ekspertų komisiją, renkančią geriausius pasaulyje vynus bei šampanus.
Žinant tai, neįtikėtinai skamba faktas, kad šis išskirtinis Martyno kelias prasidėjo nuo... nekaip išlaikytų matematikos bei anglų kalbos egzaminų!
„Augau Vilkaviškyje, tačiau jau būdamas 16 metų tiksliai žinojau, ką noriu gyvenime veikti. Svajonė tikrai nebuvo susijusi su vynais (nusijuokė), galima sakyti, ji buvo 180 laipsnių priešinga – būsiu profesionalus karys, stosiu į Karo akademiją. Tam ruošiausi keletą metų, fiziškai buvau puikiai pasiruošęs, tačiau sušlubavo matematikos ir anglų kalbos egzaminai.
Tuomet nusprendžiau pusmečiui išvykti į Londoną pasimokyti anglų kalbos. Taip mokiausi 20 metų, o šalia dar turėjau ir hobį – vynus“, – pradžių pradžią prisiminė 40-ties metų jubiliejų šiemet atšventęs Martynas.
Į Anglijos sostinę jis išvyko tik atšventęs savo 19-tą gimtadienį. Gyveno jaunimo nakvynės namuose, dvylikos miegamų vietų kambaryje. Dieną Martynas mokydavosi, o vakare dirbdavo padavėjo asistentu viename restorane – nunešdavo klientams patiekalus, parnešdavo tuščias lėkštes.
„Įsivaizduokit: 2000-ieji metai, Vilkaviškis ir tuomet – Londonas su 12 milijonų gyventojų. Kai išvykau iš Lietuvos, vyno pasiūla čia buvo itin maža – kelios rūšys, o įsidarbinus restorane pamačiau enciklopedijos dydžio vynų kortą. Viskas, atvykus iš mažo miestelio, buvo taip įdomu. Viską norėjosi pabandyti čia ir dabar, o tokios žingeidžios asmenybės yra skatinamos ir remiamos.
Nors maisto išnešėjų buvo 12, aš buvau pats greičiausias, klaidų nedarydavau. Tuomet sulaukiau pasiūlymo vykti į kursus. Pasakė, kad apmokės. Neįtikėtina: moka atlyginimą, pavalgai ir dar už mokslus sumoka – aišku, kad noriu. Taip ir pasinėriau į vynų pasaulį. Bandė dar virtuvė mane prisitraukti, bet baras nugalėjo. Mąsčiau, plaki koktelius, visi mato – juk cool dalykas, o virtuvėje užsidaręs sėdėsi, niekas nematys, kaip sukiesi“, – šyptelėjo Martynas, plušęs Londone ir statybose.
Iš pirmos didesnės algos jis, pamena, nusipirkęs batus – iki šiol atmintyje išlikęs jų dizainas, spalva, kaip atrodė padas. Tai emociškai buvo itin stiprus potyris.
„Kaip juos įsigijau – puikiai pamenu, o kaip ir kada jų atsikračiau – jau nebe“, – šyptelėjo pašnekovas.
Interviu 15min metu Martynas papasakojo, kaip jam sekėsi Londone kilti karjeros laiptais (išbandė ir barmeno asistento, barmeno, baro vadovo, someljė pareigybes), kokį brangiausią vyną bei šampaną yra ragavęs ir kokioms Holivudo žvaigždėms patarinėjęs.
Paaiškino pašnekovas ir tai, kodėl vertėjo viską mesti ir sugrįžti į Lietuvą, taip pat koks gėrimas yra kombuča, tapusi naująja jo meile, talento realizacija ir pragyvenimo šaltiniu.
– Martynai, įsivaizduoju, kad draugams, neišmanantiems apie vynus, pas jus į svečius eiti iš dalies labai sunku. Kaip išsisukat, jei jų išrinktas vynas išties nekoks?
– Būdavo, kad neskanu, bet gerdavau iš mandagumo. Tuomet pasiekiau lygį, kai pasakydavau, kad „nelabai, nelabai“, paaiškindavau, kodėl. Jei eini pas kažkokios srities specialistą, geriau iš tos srities nesinešti nieko. Didelė tikimybė, kad prašausi.
Dažnai sulaukdavau iš draugų užklausų, kokį vyną pirkti. Tos užklausos nebūdavo užknisančios, nes kai darbas yra hobis, o mano dar ir mokančioji, duodančioji prigimtis stipri, tai padėti kitam ir pamokyti – labai malonu.
Daug vynų išragavęs per akląsias degustacijas, kai susirinkdavome su draugais, besimėgaujančiais vynais, vakarienei ir butelius paslėpdavome po folija. Spėliodavom, kokia vynuogė, kokiame regione ji augo, kokiame kaime, kuriais metais prisirpusi.
– Patardavote ir vynų bei šampanų kolekcininkams, kitaip sakant, itin turtingiems žmonėms. Kiek iš jų kolekciją kaupdavo, nes madinga, o kiek išties išmanydavo apie vynus? Ir kokią brangiausią kolekciją esate regėjęs?
– Didžioji dalis kolekcionierių, mažiau ar daugiau, iš tiesų mėgaujasi vynu. Nesusidūriau, kurie kolekcionuoja dėl prestižo. O dėl brangiausios kolekcijos... Kad ji buvo milijoninė, tai tikrai, bet tikslios vertės nežinau. Teko turėti vienetinių užsakymų po 0,5 mln. svaro sterlingų. Žmonės nusiperka už tokią sumą vynų paprasčiausiai vartojimui, ne kaip investiciją. Pirkti tokiais atvejais teko ypatingus, brangius vynus – už butelį po 3–4 tūkst. svaro sterlingų.
– Teko girdėti, kad jūsų žinias vertino ir rekomendacijų Londone klausė net tokios garsenybės kaip Leonardo DiCaprio, Madonna, Janet Jackson ar JohnasTravolta.
– Su Holivudo žvaigždėmis teko bendrauti, kai dirbau prabangiuose restoranuose.
