„PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo manymu, bendrosios verslo sektoriaus draudimo tendencijos byloja, kad Lietuvos verslas stabilizuojasi, verslininkai sudaro planus ilgesniems laikotarpiams ir drąsiau prognozuoja verslo ateitį.
Gyventojai 2012-aisiais vis dažniau buvo linkę pasirūpinti savo nekilnojamuoju turtu, o šį dažniau niokojo gaisrai.
Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui šiemet tenka apie 400 Lt ne gyvybės draudimo įmokų. Iš jų – 140 litų vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui, 95 Lt – kasko draudimui, turtui – tik 80 litų bei 85 litai visoms kitoms draudimo rūšims.
Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui šiemet tenka apie 400 Lt ne gyvybės draudimo įmokų.
Vairuotojų privalomąjį draudimą augino verslas
Lietuvos civilinės atsakomybės draudimo rinka privačių asmenų sektoriuje per 2012-uosius augo apie 7,7 proc., verslo segmente – 10 proc.
„Lietuvoje ir toliau naujų automobilių perkama nedaug, todėl 10 proc. augimas vertintinas kaip pozityvus. Verslo segmento augimą didžiąja dalimi lėmė vežėjai, kuriems šie metai buvo kur kas geresni – nuvažiuoti ilgesni maršrutai, dirbo daugiau sunkiųjų automobilių“, – teigia M. Jundulas.
„PZU Lietuva“ vadovo manymu, prieš kelerius metus fiksuotas trumpalaikių sutarčių padidėjimas rodė verslo netikrumą dėl ateities ir būsimų užsakymų. Šiuo metu vėl ilgėjantis ilgalaikių sutarčių sąrašas leidžia teigti, kad verslas yra tikresnis dėl savo ateities ir imasi kurti ilgalaikius planus bei drąsiau prognozuoti pajamas.
M.Jundulas atkreipė dėmesį, kad šių metų pavasarį dar labiau sumažėjo srautas vairuotojų, kurie tuomet atnaujina TPCAD sutartis, o tai liudija, kad draudimo rinkoje beveik išnyko pavasarinis draudimo bumas.
Kasko draudimą išjudins tik automobilių prekyba
Kasko draudimo rinką Lietuvoje taip pat augino verslas. Bendras rinkos augimas 2012-aisiais sudarė apie 12 proc. Fizinių asmenų kasko draudimo įmokos paaugo 10 proc., juridinių – 15 proc. Tuo tarpu kasko sutarčių gyventojai pasirašė 23 proc., o įmonės – 12 proc. daugiau. Tai rodo, kad fiziniai asmenys įsigyja ne naujas transporto priemones, kurių draudimo įmoka žemesnė. Juridinių asmenų kasko sutarčių ir įmokų augimas liudija, kad dalis įmonių skyrė lėšų automobilių atnaujinimui.
„Kaip ir prognozavome, pirmą pusmetį kasko draudimas augo intensyviau, o antroje metų pusėje tempai ėmė lėtėti. 2012 m. I pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų pusmečiu, pasirašytų įmokų suma išaugo 14,6 proc., antrąjį pusmetį augimas siekė 12,6 proc. Kasko rinkos atsigavimas įmanomas tik prasidėjus aktyvesnei automobilių prekybai. Draudimo rinką išjudins bet koks didesnis automobilių, nebūtinai naujų, pirkimo tempas, kurio kol kas nepastebime“, – teigė „PZU Lietuva“ vadovas.
Nekilnojamąjį turtą labiau niokojo gaisrai
Įmonių turto draudimas 2012-aisiais augo 6 proc. Tokius nuosaikius, pasak M. Jundulo, rezultatus lėmė net keletas priežasčių.
Gamta tiek daug žalos, kaip pernai, nepadarė, tačiau gaisrų nuostoliai 2012-aisiais kur kas didesni.
„Nekilnojamojo turto kainos nekyla, o tai turi tiesioginės įtakos draudimo sumoms. Be to, įmonės nekaupia didelių atsargų kiekų, tam nereikia turėti didelių sandėlių. Į įrangos ir technologijų atnaujinimą Lietuvos verslas taip pat nelinkęs investuoti. Na, o statybų sektorius ekonomikoje atsigauna paskutinis. Taigi rimtesnio postūmio teigiamoms įmonių turto draudimo tendencijoms kol kas nėra“, – mano „PZU Lietuva“ generalinis direktorius.
Šiemet verslui pavyko išvengti didelių audrų ir stichinių nelaimių. Gamta tiek daug žalos, kaip pernai, nepadarė, tačiau gaisrų nuostoliai 2012-aisiais kur kas didesni. Pagal išmokų dydį didžiausias žalas atneša būtent gaisrai.
Didesnius gaisrų įmonėse nuostolius lemia kelios priežastys. Taupydamos vietą įmonės vienoje erdvėje sutelkia daugiau atsargų ir medžiagų, todėl per gaisrą kur kas greičiau sudega didesnis saugomo turto kiekis. Be to, šiandien vis daugiau įmonių veiklą vykdo naujai iškilusiuose greitai statomuose pastatuose, kurių konstrukcijos yra gana degios. Gaisro dūmai, suodžiai, gesinant išpilamas vanduo padaro papildomos žalos.
„Gyventojų turto segmente pastebimas 6 proc. įmokų ir sutarčių augimas. Draudimo kainoms rinkoje nekylant, augimas didžiąją dalimi susidaro dėl naujų draudimo įmonių klientų, kurie susirūpina savo sukauptu turtu. Gyventojų dėmesys savo nekilnojamajam ir namų turtui pastebimai didėja – tai matome ne tik iš augančių įmokų, bet ir vis didesnės papildomų paslaugų paklausos. Žmonės linkę apsisaugoti nuo įvairesnių rizikų, be to, įsigyja pagalbos paslaugas, kurios teikiamos įvykus nelaimingam atsitikimui“, – pasakoja M. Jundulas.
Anot jo, žmonės susirūpino ir namuose sukauptu turtu – vien „PZU Lietuva“ namų turto draudimo apimtys augo 20 proc.
Sveikatos draudimas augo greičiau nei kitos draudimo rūšys
Sveikatos draudimo sritis draudimo rinkoje ir toliau išlieka flagmanu pagal augimo tempus.
„Darbo rinkoje konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų didėja, ir sveikatos draudimas tai rodo – daugiau darbdavių pasitelkia sveikatos draudimą kaip svarią darbuotojų motyvavimo priemonę“, – teigia M. Jundulas.
Jis prognozuoja, kad sveikatos draudimo rinka ir ateityje augs dėl naujų įmonių, kurios draus darbuotojų sveikatą, mat 2012 m. daugėjo vidutinio dydžio įmonių, kurios draudžia savo darbuotojų sveikatą. Sveikatos draudimas jau nebėra didžiųjų išskirtinumas.
„Populiarėjantis sveikatos draudimas rodo ir verslo stabilumo mastą – įmonės planuoja ir darbuotojų skaičių, ir investicijas į jų motyvaciją. Sveikatos draudimo sutartys yra metinės, taigi galime teigti, kad įmonės mato kur kas ilgesnį savo verslo horizontą ir siekia išlaikyti kompetentingus darbuotojus“, – mano M. Jundulas.
Žvelgdamas į 2013-uosius „PZU Lietuva“ vadovas mano, kad draudimo rinka turėtų augti apie 6 proc. Jei Lietuvos ekonomikai seksis gerai, tai atsispindės ir draudimo rinkos tendencijose. Sparčiausiai ir toliau augs sveikatos draudimas, o turto draudimo segmentą augins nauji klientai, mat žmonės vis labiau įvertina draudimo naudą.
