„Tai, kad 2020 metais mūsų darbas, pramogos ir kone visas gyvenimas persikėlė į namus, atsispindi ir elektros balanso rodikliuose. Gyventojų vartojimas per visus metus, lyginant su 2019-aisiais, išaugo 5 %, tuo tarpu pramonės, paslaugų sektoriaus bei transporto srityje vartojimas mažėjo. Visa tai lėmė, kad galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pernai susitraukė 1,5 % ir iš esmės atitiko šalies ūkio raidos tendencijas“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento Operatyvinio planavimo skyriaus vadovas.
Kita svarbi praėjusių metų tendencija – net 41 % išaugusi vietinė elektros energijos gamyba. D.Matelionis pastebi, kad prie to labiausiai prisidėjo šiluminės elektrinės: jose per visus metus pagaminta beveik tris kartus daugiau elektros, nei ankstesniais metais. Kita vertus, reikšmingai išaugo ir elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių, ypač – vėjo ir saulės elektrinių.
Poreikis ir suvartojimas
Bendras elektros energijos poreikis (t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) 2020 metais Lietuvoje siekė 13,1 TWh ir buvo 0,5 % didesnis, nei prieš metus. Galutinis suvartojimas buvo 11,0 TWh arba 1,5 % mažesnis, nei 2019 metais.
Gyventojų vartojimas per visus metus, lyginant su 2019-aisiais, išaugo 5 % ir siekė 3,1 TWh, tuo tarpu pramonės vartojimas smuktelėjo 2,2 % iki 4,2 TWh, paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų vartojimas susitraukė 5,9 % ir buvo 3,3 TWh.
„Elektros energijos vartojimo pokyčiai atspindi COVID-19 pandemijos įtaką: mažėjo pramonės ir paslaugų suvartojimas, bet daugiau elektros pernai suvartojo gyventojai namuose. Pramonės vartojimas labiausiai susitraukė antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirtį, o metų pabaigoje pamažu atsitiesė. Paslaugų sektoriaus vartojimas antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė, vasarą trumpam grįžo į įprastas vėžes, o metų pabaigoje, paskelbus antrąjį karantiną, ir vėl sumažėjo. Tuo tarpu gyventojai nuo pat pavasario elektros suvartojo daugiau“, – apibendrina D.Matelionis.
Gamybos augimas
Per visus praėjusius metus Lietuvoje pagaminta 5,1 TWh elektros energijos, arba 41,3 % daugiau nei 2019-aisiais. Daugiausiai, apie 2,7 karto, išaugo šiluminių elektrinių gamyba, jos iš viso sugeneravo 1,9 TWh elektros. Pasak D. Matelionio, tai skatino ne tik žemos dujų kainos ir paklausa rinkoje.
„Pernai pilnu pajėgumu veikė Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-asis kombinuoto ciklo blokas, kuris užpernai teikė tik tretinio rezervo paslaugą ir energijos beveik negamino“, – sako D.Matelionis.
Prie vietinės gamybos augimo svariai prisidėjo ir atsinaujinančių išteklių elektrinės. Vėjo jėgainės 2020 metais pagamino 1,5 TWh (6,2 % daugiau), o kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės – 0,7 TWh (23 % daugiau) elektros. Tarp pastarųjų daugiausiai, net 29 %, augo saulės elektrinių gamyba. Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo, tai lėmė ne saulėtesnės dienos, o sparčiai auganti prie tinklo prijungtų saulės elektrinių galia.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2020 metus į Lietuvą importuota 11,3 TWh elektros energijos, eksportuota – 3,4 TWh. Daugiausia elektros importuota iš Švedijos, Rusijos ir Latvijos.
Importo poreikiams mažėjant, keitėsi ir rinkų pasiskirstymas. Elektros energijos iš Rusijos importuota 49 % mažiau (iš viso 3,2 TWh), iš Baltarusijos – 67 % mažiau (0,5 TWh). Užtat iš kitų šalių importas augo: iš Latvijos net 66 % (iki 2,0 TWh), iš Lenkijos – 34 % (iki 0,6 TWh), iš Švedijos – 28 % (iki rekordinių 4,8 TWh).
