„Nepaisant to, kad pavasarį komunikacijos agentūroms lūkesčius dėl rezultatų teko keisti iš esmės, o suplanuotą metinį biudžetą kovo pabaigoje „tiesiog išmetėme į šiukšlių dėžę“, vis dėlto, antrojo pusmečio rezultatai viršijo net optimistiškiausią scenarijų ir galiausiai leido pasiekti dar iki pandemijos pradžios turėtų tikslų“, – pasakoja komunikacijos agentūros „co:agency“ partneris Donatas Bedulskis.
Jis fiksuoja, kad 2020 metais, nepaisant karantino apribojimų, tiesioginės pajamos ir darbuotojų komanda nuosaikiai augo, nors pirmasis ir antrasis pusmetis skyrėsi kaip diena ir naktis.
„Pavasarį virusas ir karantinas visiems tapo šoku, dėl kurio didelė dalis klientų sustabdė bet kokius planus, atšaukė kampanijas ir stebėjo situaciją. Antroji viruso banga jau buvo visiškai kitokia – klientai pasiruošę, nusimatę alternatyvas skirtingiems scenarijams. Bet dar svarbiau, kad pasikeitė bendras požiūris į situaciją: visi pradėjo suprasti, kad su virusu gali tekti gyventi ilgai ir organizacijų komunikacija dėl to negali sustoti“, – pasikeitusį požiūrį pabrėžia D.Bedulskis.
Išryškėjo vidinės komunikacijos svarba
Žvelgiant komunikacijos specialistų akimis, 2020-aisiais įmonės ir organizacijos pasiekė aukštesnį brandos etapą. Komunikacijos profesionalams tai reiškė dar daugiau kūrybiškumo apgalvojant visiškai naujus komunikacijos principus ir procesus.
Komunikacijos agentūros „Nova media” vykdomosios partnerės Linos Venskaitytės teigimu, ateinančiais metais ekonominės sąlygos, tikėtina, koreguos komunikacijos paslaugų apimtis ir intensyvumą, o užsakovai ieškos efektyviausių sprendimų ir galimybių.
„Visgi akivaizdu, kad komunikacija, o kartu ir komunikacijos rinka, tapo ir verslo, ir valstybinio sektoriaus būtinąja, o ne papildoma dalimi“, – pabrėžia L.Venskaitytė.
Be padidėjusio komunikacijos paslaugų vertės suvokimo, 2020-ieji išsiskyrė ir kitokių nei įprastai paslaugų poreikiu.
„Tai, kad pandemija ir karantinai privertė verslus dirbti naujais būdais ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, lėmė daug nežinomybės ir nerimo įmonių viduje. Tad agentūrai teko kartu su klientais kurti naujus vidinės komunikacijos būdus ir priemones, iš esmės siekiant 3 tikslų: kad darbuotojai jaustų įmonės ir vadovų dėmesį, kad dirbant per nuotolį nedingtų komandinė dvasia ir kad nežinomybės akivaizdoje išliktų ūpas siekti rezultatų“, – išaugusį vidinės komunikacijos poreikį apibūdina komunikacijos agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovė Romualda Stonkutė.
Ji taip pat akcentuoja šiemet prisiimtą verslo atsakomybę už pandeminės situacijos valdymą.
„Šiemet itin išryškėjo verslo branda ir socialinė atsakomybė – už valstybę, už savo verslą ir darbuotojus. Tiek atvirai komunikuojant, tiek elgiantis sutelktai visuomenės labui, tiek priimant verslo sprendimus, kurie turi įtakos visai ekonomikai“, – sako R.Stonkutė.
Anot jos, 2021-ieji nebus lengvesni, nes vėl reikės lanksčių nestandartinių komunikacinių sprendimų, ieškant naujų būdų ir priemonių pasakyti tas žinias, kurios būtų adekvačios sudėtingai situacijai, įkvėptų visuomenę ir atlieptų atsakingo verslo interesus.
„Daug dėmesio skirsime socialiai atsakingo verslo ir vidinei komunikacijai, nes tai bus jautriausios temos tiek visuomenei, tiek verslui“, – į naujus metus žiūri R.Stonkutė.
Vartotojui vis labiau rūpės prekių ženklų vertybės
Komunikacijos agentūros „Adverum“ vyriausioji partnerė Ieva Naujalytė prognozuoja, kad 2021 metų pradžia vis dar bus mažai apibrėžta, tačiau jau pradėsime matyti kompanijų ir prekių ženklų „grįžimą į save“ ir prekių ženklų pozicionavimąsi šalia konkrečių visuomenės problemų. Tai vyks gerokai platesniu mastu nei kada nors anksčiau.
„Kitąmet visuomenei ir vartotojui vis labiau rūpės, kokiomis vertybėmis vadovaujasi prekės ženklai. Tai atvers kelius ne tik kūrybiškoms komunikacijos iniciatyvoms, bet ir padidins prekių ženklų reputacinės krizės tikimybę, nes vartotojai bus dar kritiškesni nei iki šiol. Todėl įmonės kitais metais ne tik turės būti nuoširdžios, bet ir atlikti „namų darbus“ – atsakingai atnaujinti turimus krizių komunikacijos planus“, – ateinančius metus piešia I.Naujalytė.
Ji numato, kad jau labai greitai prekės ženklai ir kompanijos turės prisiimti planetos ir visuomenės gelbėtojų vaidmenį.
„Dėl nepažabojamos klimato kaitos, didėjančios atskirties ir nelygybės bei neegzistuojant realiems globaliems susitarimams tarp valstybių, verslai turės įrodyti patys, kad gali keistis. Pasaulyje populiarėjančios ESG ataskaitos – aplinkos, visuomenės ir įmonės valdymo progreso fiksavimas ir visuomenės informavimas (Environmental, Social and Governance) – taps ne retenybe, o norma daugelyje didelių įmonių“, – mano I.Naujalytė.
Sieks pralaužti „nuomonių burbulus“
„Adverum“ vyriausios partnerės akimis, pagrindinis iššūkis kitais metais gali būti tai, kad žmonės labiau nei bet kada anksčiau bus linkę pasilikti savo „nuomonių burbuluose“ ir pasikliauti išankstiniais nusistatymais, o tai apsunkins komunikacijos ir rinkodaros specialistų dalią.
„Kadangi toks visuomenės atsargumas jau tęsiasi kurį laiką ir spėjo tapti norma, ta komunikacija, kuri buvo efektyvi 2020 metais, kitąmet jau mažai pasieks. Ateinančiais metais turėsime perprasti naujuosius potencialių pirkėjų poreikius, suvokti jų psichologinės savijautos pokyčius ir pateikti tinkamą turinį tais kanalais, kurie pralaužia jų nusistatymus ir „nuomonių burbulus“, – sako I.Naujalytė.
Daugiausiai galimybių kitąmet ji mato komunikacijoje, kuri kalbės žmonių vardu apie žmones.
„Dėl pasaulį suvienijusio vieno priešo – pandemijos, artimiausia aplinka – šeima, draugai ir bendruomenė – pasidarė ir išliks vieni svarbiausių. Komunikacijos specialistams tai reiškia galimybę kurti pasakojimus prekės ženklams ir įmonėms apie tikslus ir misijas, kurias kuria žmonės. Ar mes gelbėjame planetą nuo klimato pokyčių? Ne, mes gelbėjame žmones nuo klimato pokyčių (ar kitos pandemijos). Komunikacijos žinutės, kurios bus pasakojamos žmonių ir mus privers pagalvoti apie mūsų artimus, bus paveikesnės nei kada nors anksčiau“, – prognozuoja I.Naujalytė.
Kaip svarbią 2021-ųjų tendenciją ji pabrėžia ir tolesnę komunikacijos technologijų raidą, nes išplėstoji realybė ir virtualioji realybė tampa vis populiaresnės ir pigesnės, o duomenys ir toliau tarnaus kaip didžiulė varomoji jėga.
