Po 5 proc. sutarčių sumos teko apdirbamosios gamybos bei vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo sektorių įmonėms, rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ duomenys.
Pagrindinės viešųjų pirkimų laimėtojos pernai buvo didžiosios statybų įmonės. „Kauno tiltai“ laimėjo konkursų už 260,1 mln. Eur, energetikos infrastruktūros bendrovė „Tetas“ – už 247,9 mln. Eur, statybų bendrovė „Versina“ – už 193,7 mln. Eur.
„Valstybės užsakymai verslui ir viešųjų pirkimų duomenys yra vienas iš svarbių įmonių veiklos aspektų ir gali daryti įtaką visos verslo ekosistemos sveikatai, - sako duomenų platformos „Okredo“ bendrasavininkė dr. Gerda Jurkonienė. – Neretai valstybės užsakymus įmonės pateikia kaip jų veiklos tęstinumo garantus, tad kitiems jų verslo partneriams svarbu žinoti, ar tikrai minėti konkursai yra laimėti, kokios jų sumos, terminai, užsakovai, kiek tokių sutarčių su valstybės įmonėmis ar įstaigomis įmonė yra pasirašiusi“.
Kita vertus, valstybės užsakymai juos laimėjusiai įmonei gali sukelti rizikų dėl ilgalaikių pinigų srautų užtikrinimo. Papildomų rizikų gali patirti ir kiti viešųjų pirkimų laimėtojo partneriai. „Įmonės, kurių partneriai ar klientai laimi viešuosius pirkimus, turėtų išsamiai vertinti šių sutarčių įtaką sėkmingam ilgalaikiam bendradarbiavimui: koks yra privačių ir valstybinių užsakymų balansas partnerio įmonėje, kaip ilgai tęsiasi tokie projektai, ar įmonė turi užsitikrinusi kitų pinigų srautų įgyvendinus sutartį su valstybe“, - sako G.Jurkonienė.
Pernai metais 9,5 tūkst. Lietuvos įmonių pasirašė 96 tūkst. sutarčių su perkančiomis organizacijomis - vienai įmonei vidutiniškai teko apie 10 pasirašytų sutarčių. Daugiausiai konkursų laimėjo didžiosios farmacijos prekių tiekėjos – rekordininkė buvo didmeninė vaistų prekybininkė „Limedika“, laimėjusi 1381 viešuosius pirkimus. Nuo jos nedaug atsilieka kitos dvi vaistų didmenininkės „Armila“ ir „Entafarma“.
Konkursus laimi ir visai mažos bei jaunos įmonės
Pernai metais beveik 800 sutarčių buvo pasirašyta su įmonėmis, kurios buvo įkurtos 2020 metais, t.y. labai jaunos įmonės. Dažniausiai tai mažos vertės pirkimai, tačiau duomenys rodo 73 konkursus virš 60 tūkst. Eur, kuriuos laimėjo 22 vos metus gyvuojančios įmonės. 8 iš jų pagal darbuotojų skaičių yra ypač mažos – turi iki 5 darbuotojų.
„Darbas su stambius viešuosius pirkimus laimėjusiomis įmonėmis gali atrodytų patrauklus ne vienam subrangovui, tačiau būtina atidžiai įvertinti, ar laimėjusi įmonė turi pajėgumų bei resursų suvaldyti ir sėkmingai užbaigti projektą, - sako G.Jurkonienė. – Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamai valdomo projekto įgyvendinimas užtrunka. Todėl projekte dalyvaujančios įmonės įšaldo savo lėšas bei įrangą, sutrinka jų finansiniai srautai.
Projekto neužbaigus ar įgyvendinus netinkamai, konkursą laimėjusi įmonė gali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašus ir netekti galimybės dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Tad prieš pradedant dirbti su valstybės finansuojamu projektu ir teikti paslaugas rangovui, įmonėms rekomenduojama atidžiai įvertinti laimėjusios įmonės būklę, jos patikimumą ir finansinius rodiklius bei galimybes įgyvendinti projektą tinkamai“.
Įmonių viešųjų pirkimų duomenis pagal laimėtų sutarčių kiekį ir laimėtas sumas galima rasti atvirų duomenų platformoje „Okredo“.
