„Esame mažmeninės prekybos atstovai, o šio sektoriaus įmonės, esu įsitikinęs, gali labai reikšmingai prisidėti prie tvarumo ir atnešti pozityvių pokyčių, juk parduodame ypatingai svarbų produktą – maistą. Esame atsakingi prieš milijonus vartotojų dėl produktų kokybės, galime vykdyti šviečiamąsias kampanijas, siūlyti sveikesnį asortimentą ir taip padėti žmonėms gyventi tvariau. Tvarumas verslui padeda įgyti pranašumą. Žinoma, tai investicija, bet ji sugrįžta su kaupu – per sveikesnę visuomenę, geresnę aplinką ir pozityvią ekosistemą, kuri atneša vertės visiems“, – įsitikinęs V.Lukoševičius.
Parama Ukrainos pabėgėliams
„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius sako, kad parama nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms yra viena pagrindinių įmonės tvarumo veiklos krypčių. Todėl pernai, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, bendrovė nedelsiant pašalino rusiškus bei baltarusiškus produktus iš savo asortimento, visiškai nutraukė jų tiekimą ir įvairiais būdais prisidėjo prie paramos Ukrainos pabėgėliams bei jų šeimoms.
„Nuo pat karo pradžios išreiškėme palaikymą Ukrainos žmonėms: savo pagalbą skyrėme organizacijoms, padedančioms Ukrainai – „Maisto bankui“, „Gelbėkit vaikus“, „Blue&Yellow“, „Pilietinei medijai“ ir „Raudonajam kryžiui“. Joms perdavėme finansinės paramos ir maisto produktų, kurių bendra vertė perkopė 89 tūkst. eurų. Taip pat įkūrėme du nuolat veikiančius paramos rinkimo kanalus per elektroninę parduotuvę ir lojalumo programą, kuri leidžia pirkėjams įsigyti paramos kuponus ir aukoti pinigus organizacijoms „Maisto bankas“ arba „Gelbėkit vaikus“. Esame įsitikinę, kad tiek aukoti lėšas, tiek padėti maisto produktais bei kitais reikalingais ištekliais svarbu nenutrūkstamai“, – paramos svarbą pabrėžia V.Lukoševičius.
Anot jo, nuo karinės invazijos pradžios įmonė įdarbino ir dešimtis į Lietuvą atvykusių Ukrainos pabėgėlių: „Buvome viena pirmųjų bendrovių Lietuvoje jau pačioje karo pradžioje pasiūliusių darbo vietas ukrainiečių pabėgėliams ir padėjusių jiems integruotis į mūsų visuomenę. Nuo karo pradžios „Rimi Lietuva“ dirbo arba darbą tęsia 330 ukrainiečių.“
Per metus labdarai paaukojo 3000 tonų maisto
Jau ne vienerius metus prekybos tinklas „Rimi“ prisideda prie paramos maisto produktais jų stokojantiems žmonėms bei palaiko „Maisto banko“ iniciatyvas. Anot „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, daugumoje prekybos tinklo parduotuvių įrengtos stacionarios „Maisto banko“ talpyklos nuolatiniam maisto produktų rinkimui, o maisto aukojimas labdarai pernai augo visose Baltijos šalyse.
„Investuojame savo išteklius tam, kad būtų išplėtota paramos maistu sistema ir padėtume sunkiai gyvenančioms šeimoms, vienišiems seneliams ir kitiems su sunkumais susiduriantiems žmonėms, kurie stokoja būtiniausių maisto produktų. Lietuvoje aktyviai bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Jam paaukotą maisto kiekį pernai padidinome iki 745 tonų (2021 m. šis kiekis siekė 666 tonas). „Rimi Latvija“ taip pat sustiprino bendradarbiavimą su vietos „Maisto banku“ ir per 2022 m. labdarai perdavė 276 tonas maisto produktų. Tuo tarpu Estija žengė žingsnį į priekį ir „Maisto bankui“ pradėjo aukoti šaldytus maisto produktus bei tokiu būdu padidino aukojamo maisto kiekį iki 1986 tonų per metus“, – teigia L.Aleliūnas.
„Rimi“ parduotuvėse vykdomų „Maisto banko“ akcijų metu Lietuvos pirkėjai pernai paaukojo ženklius kiekius ilgo galiojimo maisto produktų, kurių vertė sudarė per 97 tūkst. eurų. Be to, galimybę aukoti „Maisto banko“ akcijai virtualiu būdu suteikia ir „Rimi“ elektroninė parduotuvė. „Apsiperkant joje, iniciatyvai paaukoti 3 eurai virsta 45 porcijomis maisto stokojantiems“, – pastebi socialinės atsakomybės ir tvarumo vadovas.
Maisto atliekų kiekį sumažino 13 proc.
Maisto švaistymo prevencija – vienas pagrindinių „Rimi“ prioritetų. Pasak L.Aleliūno, prekybos tinklas ne tik prisideda prie paramos maisto stokojantiems žmonėms, bet kartu su įvairiais startuoliais kuria ir naujus įrankius bei skatina pirkėjų sąmoningumą.
„Džiugu, kad pusantrų metų trunkantis darbas, sprendžiant maisto švaistymo klausimus, jau duoda ženklių rezultatų. Pernai pasiekėme didžiausią pagerėjimą per visą „Rimi“ istoriją ir sumažinome maisto atliekų dalį net 13 proc., lyginant su 2021 metais. Iki 2025 m. pabaigos maisto švaistymą tikimės sumažinti perpus, lyginant su 2016 m., o bendra vizija – nė vieno maisto produkto neišmesti į atliekų konteinerius“, – ambicingą tikslą įvardija L.Aleliūnas.
Vadovas priduria, kad tokį pozityvų pokytį pavyko pasiekti dėl keleto priežasčių: „Besibaigiant 2022 m. visose trijose Baltijos šalyse pristatėme dirbtiniu intelektu pagrįstą sprendimą – nukainavimo lipdukus, kurie automatizavo iki šiol buvusį procesą parduotuvėse ir kelis kartus jį sutrumpino. Taip pat „Rimi“ programėlėje įdiegėme naują įskiepį, kuris rodo nukainuotus besibaigiančio galiojimo produktus kliento pasirinktoje parduotuvėje. Savo pirkėjams pasiūlėme ir dar vieną įrankį, siūlantį sunaudoti namuose turimus maisto likučius ir jų neišmesti – dirbtinio intelekto šefą „Gaminu, neišmetu“, kurį galima rasti mūsų interneto svetainėje. Šiuo įrankiu 2022 m. pasinaudojo apie 100 000 unikalių lankytojų.“
Poveikio aplinkai sprendimai ir tvarumo inovacijos
Ne ką mažiau ambicingus tikslus įmonė įgyvendina ir klimato srityje. Anot L.Aleliūno 2022 m., lyginant su 2021 m., CO2 emisijų kiekis tonomis buvo sumažintas 3 proc. Vadovaudamasi tvarumo tikslais, bendrovė iki 2030 m. planuoja pasiekti nulines į aplinką išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, emisijas.
L.Aleliūnas pabrėžia, kad įgyvendindamas savo veiklą prekybos tinklas nuolat ieško tvarių ir aplinkai draugiškesnių sprendimų: „Pernai sutaupėme net 70 tonų plastiko logistikos grandinėje, konteineriams pakuoti vietoje įprastos plastikinės tamprios plėvelės naudodami daugkartinio naudojimo plastikines sieneles. O Estijoje, bendradarbiaudami su startuoliu „Ringo“, startavome su pilotine užstato grąžinimo sistema, kuri leis išbandyti pirkėjams daugkartinio naudojimo maisto indelius.“
Pernai „Rimi“ pristatė ir dar vieną naujovę – skaitmeninius čekius, kurie papildė jau kurį laiką egzistuojančią funkciją nespausdinti kvito savitarnos kasose. „Dėl šių dviejų technologijų, 2022 m. mūsų klientai visose „Rimi“ kasose neatspausdino net 19,8 milijono čekių, o tai padėjo sutaupyti per 17 tonų popieriaus“, – reikšmingus skaičius vardija socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas.
Be to, prekybos tinklas „Rimi“ nuo šiol visose savo parduotuvėse prekiaus tik pasaulinių tvarumo sertifikatų – „MSC“ (angl. „Marine Stewardship Council“) ir „ASC“ (angl. „Aquaculture Stewardship Council“) kriterijus atitinkančiais šviežios ir šaldytos žuvies bei jūros gėrybių privačios etiketės produktais. „Įsigydami sertifikuotus produktus, remiame gamintojus ir tiekėjus, kurie rūpinasi žuvų bei jūros gėrybių populiacijų atkūrimu ir išsaugojimu. Klientai gali būti tikri, kad „Rimi“ parduodamos žuvys ar jūros gėrybės buvo užaugintos arba sugautos ir perdirbtos laikantis griežtų aplinkosaugos ir tvarumo principų“, – akcentuoja L.Aleliūnas.
Su 2022 m. „Rimi“ korporatyvinės atsakomybės ataskaita galite susipažinti čia.
Mažmeninės prekybos įmonė „Rimi Lietuva“ yra Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ dukterinė bendrovė ir „Rimi Baltic“ grupės dalis. Prekybos tinklui šiuo metu priklauso 83 „Hyper“, „Super“ ir „Express“ formato parduotuvės visoje Lietuvoje. Bendrovė itin daug dėmesio skiria tvarumo tikslų įgyvendinimui ir šiemet Nyderlanduose įsikūrusios nepriklausomos organizacijos „Top Employers Institute“ buvo Lietuvoje pripažinta „Top darbdaviu“.
