Tuo pat metu jaunasis verslininkas gyvena kukliai, sau moka nedidelę algą, iš įmonės pinigų neskuba pirkti prabangių automobilių. Jis puikiai žino, ką reiškia verslą pradėti pačiam turint nedideles santaupas.
Pasak jo, šiuo metu yra unikalus laikas, kai jauni žmonės gali pasinaudoti valstybės teikiamomis galimybėmis ir pasistengti savo idėjas paversti realybe. Apie išmoktas verslo pamokas, darbui skirtą laiką ir požiūrį į pinigus T.Šamrovas papasakojo 15min.lt.
– Papasakokite, koks pagrindinis jūsų verslas?
Mūsų įmonė veikia Latvijoje, Daugpilio mieste. Tai regionas, kuris darbo jėgos kainos požiūriu yra verslui patrauklus.
– Mes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje perkame makulatūrą ir iš jos gaminame pastatų termoizoliacinę medžiagą. Ją sėkmingai eksportuojame į Europą.
Mūsų įmonė veikia Latvijoje, Daugpilio mieste. Tai regionas, kuris darbo jėgos kainos požiūriu yra verslui patrauklus. Latvijoje viskas koncentruota aplink Rygą.
Šiuo metu labai daug dėmesio ir laiko skiriame produkto sertifikavimui. Lietuvoje mūsų produkciją platina „Senukų“ prekybos tinklas, tačiau 80 proc. produkcijos eksportuojame.
– Kaip pradėjote savo verslą Latvijoje?
Eksportuojame teršalų absorbentą, kuris sugeria įvairias toksines medžiagas, arba organinės kilmės teršalus. Jį eksportuojame į Šveicariją, Norvegiją, Švediją, Suomiją.
– Per pažintį įsigijau ten įmonę. Buvę savininkai man ją pardavė, nes jiems verslas nesisekė taip gerai. Manau, kad turiu kur kas didesnę motyvaciją ir norą kažką daryti.
Lietuvoje mano įmonė yra UAB „Novus capital“. Mūsų prekinis ženklas – „good pellets“. Eksportuojame teršalų absorbentą, kuris sugeria įvairias toksines medžiagas, arba organinės kilmės teršalus. Jį eksportuojame į Šveicariją, Norvegiją, Švediją, Suomiją. Lietuvoje esame įsikūrę Kėdainiuose. Juk aš pats esu kėdainietis.
Prieš mėnesį po pirmų sudėtingų metų mes leidome sau atsidaryti biurą Vilniuje. Jame sėdi visa mūsų vadyba ir buhalterija.
– Jums 29 metai. Daug jaunų žmonių tokiu metu tik pradeda savo karjerą ar bando save versle. Jūs jau turite keletą gamybos įmonių. Kaip tai pavyko?
Kėdainiuose baigiau „Šviesiąją gimnaziją“ ir įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Mano egzaminų rezultatai nebuvo geri, todėl įstojau į vakarinį skyrių. Nuo pirmo kurso dirbau.
– Kėdainiuose baigiau „Šviesiąją gimnaziją“ ir įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Mano egzaminų rezultatai nebuvo geri, todėl įstojau į vakarinį skyrių. Nuo pirmo kurso dirbau.
Mokiausi telekomunikacijų inžineriją, todėl teko montuoti signalizacijas, vėliau baldų įmonėje įsidarbinau vadybininku. Nuo to prasidėjo mano kaip verslo organizatoriaus veikla. Vadyba mane labai traukė. Pamačiau, kaip daromas verslas.
Kita mano darbovietė buvo viena Lietuvos telekomunikacijų bendrovė. Ten aš pradirbau apie 5 metus. Daug bendravau su verslo klientais ir įgijau praktikos. Vienu metu teko ir mokytis, ir daug dirbti. Jaučiausi kaip voverė rate, tačiau kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai.
Nebuvo laiko galvoti apie linksmybes arba depresuoti, kad nėra ką veikti. Mokslus pabaigiau labai gerai. Niekada neteko perlaikyti nė vieno egzamino.
Visada jaučiau, kad nors ir viskas sekasi gerai, tačiau kažko trūksta. Norėjosi kažko daugiau. Žmonės, su kuriais bendravau, patyrė sunkumų, tačiau galiausiai buvo pasiekę žymiai daugiau.
– Ar viskas taip sklandžiai sekėsi nuo pirmųjų bandymų?
Labai dažnai pirmieji verslo projektai nebūna sėkmingi.
– Labai dažnai pirmieji verslo projektai nebūna sėkmingi. Sunku gauti pradinį kapitalą startui. Turėjau verslo idėją, į kurią investavo kiti žmonės, tačiau pirmas mano ir partnerių verslas nepavyko.
Nors pirmas bandymas buvo nesėkmingas, idėją plėtojau toliau ir labai daug dirbau. Pastaraisiais metais beveik neturiu laisvalaikio. Visą laiką skiriu darbui. Esu nutaręs, kad 5 metus skirsiu tik verslui, ir viskas sekasi gerai.
Po truputį atsirado kontaktų, partnerių užsienyje, kurie manimi patikėjo. Gera reputacija man visada padėdavo sunkiais momentais.
– Manoma, kad be didelio pradinio kapitalo apie verslą nėra ko galvoti. Ar tokiam požiūriui pritariate?
Per metus laiko minimalų startinį kapitalą užsidirbau pats. Tvarkiausi labai ūkiškai. Pinigus leisdavau tik ten, kur jie buvo būtini.
– Toks požiūris yra pagrįstas. Girdime apie rizikos fondus, verslo angelus, paskolų garantijas – tai veikia, tačiau tik pavieniais atvejais. Dauguma jaunų žmonių tokių galimybių neturi.
Mano verslas nuo pradžių pradėjo generuoti kapitalą, kurį visą investavau. Per metus laiko minimalų startinį kapitalą užsidirbau pats.
Tvarkiausi labai ūkiškai. Pinigus leisdavau tik ten, kur jie buvo būtini. Šnekėjausi su savo partneriais ir kiekvienam aiškinau, kodėl man reikia greitesnių atsiskaitymų už prekes ir paslaugas. Visada tesėjau savo pažadus. Tai man labai padėjo.
Iki šiol iš savo įmonės savo reikmėms be atlyginimo nesu paėmęs nei lito. Moku sau nedidelę algą ir stengiuosi gyventi taupiai. Viską investuoju atgal į verslą.
Turėjau automobilį, bet jį irgi pardaviau. Viskas buvo skirta įmonės veiklai. Tikėjau savo idėja. Pradinis kapitalas buvo tikrai nedidelis, bet jis leido man išlikti. Buvo tokių atvejų, kai reikėdavo būtinai apmokėti sąskaitas, kad galėtum dirbti toliau, bet pinigų nebūdavo. Tardavausi, aiškindavau ir tokiais sunkiais momentais mano reputacija padėdavo išsikapstyti.
– Ar nėra pagundos įsigyti geresnį automobilį, būstą, pakeliauti?
Šiuo metu nesu paėmęs nė vieno kredito iš banko. Viską darau savo lėšomis.
– Dabar užsienyje viešbučiuose ir taip pragyvenu 4 mėnesius per metus. Šiuo metu nesu paėmęs nė vieno kredito iš banko. Viską darau savo lėšomis.
Galėčiau sau leisti nusipirkti geresnį automobilį ar pakeliauti, bet to nedarau. Jaučiu, kad tam dar neatėjo laikas. Pinigai turi dirbti.
Visiems rekomenduoju neskubėti iš verslo tenkinti savo poreikių ir siekti prabangos. Tai dažnai baigiasi negerai. Ypač jauniems žmonėms.
– Prieš kiek laiko pradėjote verslą?
Pirmaisiais metais apyvarta siekė 40 tūkst. eurų per metus. Dabar mūsų apyvarta yra apie 2,5 mln. eurų, įmonėse dirba 12 žmonių.
– Verslą jau darau ketverius metus. Pirmaisiais metais apyvarta siekė 40 tūkst. eurų per metus. Dabar mūsų apyvarta yra apie 2,5 mln. eurų, įmonėse dirba 12 žmonių.
– Nebaisu būti atsakingam už kitus? Su partneriais dėl vėluojančio atsiskaitymo galima susitarti, o su darbuotojais tai daryti kur kas sudėtingiau.
– Niekada nebūna situacijų, kad algos vėluotų. Aš pats visada atlyginimą gaudavau laiku. Vienoje darbovietėje man tekdavo eiti pas vadovą ir paprašyti atlyginimo. Tai buvo labai nemalonu. Vieną kartą taip supykau ant savo darbdavio, kad pas jį uždirbtų pinigų nėjau prašyti 3 savaites. Galiausiai, jis atėjo pats.
– Ko išmokote per ketverius metus?
Prisimenu, kai mūsų klientai apmokėjo pirmą sąskaitą ir aš gavau stambesnę sumą pinigų. Galvojau: „oho, va čia tai geras! Ką dabar su tais pinigais daryti?“
– Per ketverius metus išmokau atpažinti žmones. Jokie mokymai to neišmokys. Viskas ateina per patirtį. Pradedi jausti, ar žmogumi gali pasitikėti.
Taip pat išmokau elgtis su pinigais. Prisimenu, kai mūsų klientai apmokėjo pirmą sąskaitą ir aš gavau stambesnę sumą pinigų. Galvojau: „oho, va čia tai geras! Ką dabar su tais pinigais daryti?“
Dabar aš žinau, kad pinigai nėra nieko daugiau – tik verslo įrankis. Būdamas verslininku supranti, kiek nedaug tau pačiam reikia. Pinigai versle leidžia uždirbti daugiau, nes tai didelis svertas derybose. Taip pat jie garantuoja saugumą.
Nebesinori brangių pirkinių sau, gerų mašinų. Galimybė uždirbti daugiau teikia kur kas didesnį malonumą.
Jauni verslininkai derybose yra linkę blefuoti. Dažnai jie tikisi geriausio ir jeigu kas nors nepasiseka, atsiskaitymai sustoja, o tai blogai visiems. Turimi pinigai leidžia turėti saugumo pagalvę tokiais atvejais.
Yra ir kitų priemonių. Mes draudžiame visas savo sutartis ir nesėkmės atveju mums kompensuojama 80 sandorio vertės. Dabar jauniems verslininkams siūloma daug daugiau įrankių, negu anksčiau.
– Ar naudojatės valstybės ir ES teikiamomis galimybėmis?
Mes naudojamės valstybės teikiamomis paramos programomis. Būtina naudotis visomis įmanomomis paramomis, nes mes gyvename unikaliu laiku. Kai pavysime ES vidurkį, mums subsidijavimas bus nutrauktas.
– Mes naudojamės valstybės teikiamomis paramos programomis. Pavyzdžiui, mums kompensuojama 50 proc. išlaidų dalyvaujant tarptautinėje parodoje. Būtina naudotis visomis įmanomomis paramomis, nes mes gyvename unikaliu laiku. Kai pavysime ES vidurkį, mums subsidijavimas bus nutrauktas.
Noriu visus paskatinti, nepatingėti, pasigilinti į įstatymus ir pasinaudoti siūloma parama. Tokių priemonių tikrai yra. Tiesiog reikia nebijoti jomis naudotis.
– Ar jauni žmonės motyvuoti dirbti? Ar lengva rasti darbuotojų?
– Mes patys ieškome darbuotojų ir per pastaruosius keturis mėnesius juos labai sunkiai radome. Iš Darbo biržos ateina visai nemotyvuoti žmonės. Žmogus gauna 300 eurų pašalpą ir dirbti visai nenori. Šiek tiek didesnis atlyginimas kad ir už patį paprasčiausią darbą jo netenkina.
– Kaip įsivaizduojate savo verslo ateitį?
– Turiu 3 metų ateities planą. Gal jis ir kiek utopinis, bet stengiuosi jo laikytis ir nenukrypti. Jeigu viskas seksis, gali būti, kad parduosiu šį verslą ir imsiuosi kito.
Neįsivaizduoju savęs 30 metų darančio tą patį. Matau naujas galimybes ir noriu jomis naudotis.
– Ar tiek daug laiko skiriant verslui nebaisu praleisti kitus svarbius dalykus? Žmona, šeima, vaikai?
– Draugėms laiko yra. Jeigu vyras turi galvą, tai darbą ir asmeninį gyvenimą suderinti galima. Negalvoju apie šeimos kūrimą, tačiau tokių dalykų nesuplanuosi. Gyvenimas gali pakeisti mano planus.
Smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas šiuo metu yra viena iš prioritetinių ES finansavimo sričių. Ypač skatinamas naujų įmonių, taip pat ir verslo inkubatorių, kūrimas. Tam numatyta ES parama, kuria jauni verslininkai turi visas galimybes pasinaudoti.
Lietuvai ypač svarbu gerinti verslo pradžios sąlygas, mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti finansinių išteklių prieinamumą, sudaryti lygias konkurencines sąlygas, šalinant kliūtis naujiems dalyviams patekti į rinką, skatinti produktyvias investicijas.
