Tai užduotys, kurias sau išsikelia socialiai atsakingos įmonės, siekiančios sukurti verslui palankią aplinką. Esant palankiai aplinkai gandas apie įmonės atsakomybę sklinda iš lūpų į lūpas, o visuomenės palankumas įmonės veiklai yra neatsiejama įmonės sėkmės dalis.
„Gyvename visuomenėje ir visus turi jaudinti tokios problemos kaip lyčių lygybė, diskriminacija, gamtosauga“, – sako Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas, profesorius Vytautas Juščius.
Visuomenės palankumas įmonės veiklai yra neatsiejama įmonės sėkmės dalis.
Kaip įmonės suvokia atsakomybę?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija liepos 24 – rugsėjo 10 dienomis apklausė įmonių vadovus apie socialinę atsakomybę ir kaip jie ją supranta.
Nors apklausa nėra reprezentatyvi, tačiau joje matosi tam tikros tendencijos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Pavyzdžiui, įmonės neretai galvoja, kad įmonių socialinė atsakomybė yra per brangu, nes norint būti socialiai atsakingam pirmiausia reikia uždirbti, investuoti į įvairius įrenginius bei technologijas.
„Siekdamos motyvuoti darbuotojus, įmonės skiria papildomą darbo užmokesčio dalį (77,8 proc.), už papildomų užduočių vykdymą – priemokas (75,7 proc.) ir premijas (72,5 proc.).
Be to, apklausos dalyvių paklausus, kokių veiksmų imasi siekdami, kad neigiamas poveikis aplinkai būtų mažesnis arba vykdoma veikla būtų ekonomiškesnė, 78,6 proc. teigė, kad jų įmonė investuoja į įvairias technologijas ar kitas priemones. Tačiau kartais tereikia pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, padėsiančių taupyti elektros energiją, mažinti aplinkos taršą“, – kalbėjo E.Radišauskienė.
Be to, ji pastebi nenorą atsisakyti tam tikrų tiekėjų, nepaisant nesutampančių vertybių. Viceministrė ragina būti principingiems. Jeigu įmonė nusprendžia bendradarbiauti tik su tais tiekėjais, kurių strateginis požiūris ir vertybės atitinka bendrovės politiką, jiems priimtinus socialiai atsakingo verslo standartus, vadinasi, automatiškai dalis galimų partnerių atkrenta.
„Beveik 40 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonės turi vidinę tvarką, su ja supažindinami visi darbuotojai ir joje nustatyta, kaip įmonė bendraus su tiekėjais, tačiau 60 proc. šalies įmonių tokio dokumento neturi“, – komentavo viceministrė.
Taip pat yra įmonių, galvojančių, kad būtų paprasčiau taikyti socialinės atsakomybės principus, jeigu tai būtų reguliuojama teisės aktais. „Manoma, jei visa tai būtų nustatyta teisės aktuose, įmonės privalėtų laikytis šių reikalavimų, tačiau to daryti nepavyktų, nes tai prieštarautų pačiai socialinės atsakomybės esmei. Tai jau nebūtų laikoma socialine atsakomybe, o tiesiog teisės aktų laikymusi“, – sakė ji pridurdama, socialiai atsakingos įmonės dažnai viršija įstatymuose nustatytus reikalavimus siekdamas visuomeninių tikslų – visuomenės gerovės, ne tik naudos verslui.
Dar viena išryškėjusi problema atlikus verslo atstovų nuomonės tyrimą – įmonėms nėra laiko rūpintis socialinės atsakomybės sritimis, todėl manoma, kad tai – tik didelių korporacijų reikalas. Apklausa atskleidė, kad tik 18 proc. įmonių turi asmenis, atsakingus už socialinę atsakomybę įmonėje.
„Iš tiesų socialiai atsakinga gali būti kiekviena to norinti ir siekianti įmonė nepriklausomai nuo jos dydžio. Lietuvoje keičiasi socialinės atsakomybės samprata ir pamažu didėja atsakomybės branda, keičiasi ir požiūris, ir elgsena“, – teigė E. Radišauskienė.
Socialiai atsakinga gali būti kiekviena to norinti ir siekianti įmonė nepriklausomai nuo jos dydžio.
Parama bendruomenėms ir jų idėjoms
Yra daug pavyzdžių, kad ir mažos, ir didelės įmonės sėkmingai taiko socialinės atsakomybės principus savo veikloje.
Anot prekybos tinklo „Maxima“ generalinės direktorės Kristinos Meidės, įmonė mano esanti integralia didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių dalimi. Dėl paramos bendruomenėms bendrovė yra pelniusi Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimų (NAVA) konkurse yra pelniusi nominaciją „Bendruomeniškiausia įmonė“.
„Bendruomenės stiprinimas – nuoseklus ir kryptingas mūsų visų darbas, prie kurio prisideda kiekvienas beveik iš 15 tūkst. įmonės darbuotojų. Visuomet stengiamės atsižvelgti į bendruomenių poreikius, prisidėti prie švaresnės ir gražesnės aplinkos, kuri būtų funkcionali ir naudinga gyventojams bei miesto svečiams“, – pasakojo ji.
Pasak K.Meidės, 2017 metais bendrovė buvo įvertinta už sprendimus, kuriais prisidėjo remdama bendruomenės iniciatyvas ir skatindama jų veiklą. Vienas svarbiausių įmonės socialinių projektų – „Mes – bendruomenė“, kuris organizuojamas penktus metus iš eilės. Projekto laimėtojams prekybos tinklas skiria 70 proc. idėjai įgyvendinti reikalingo finansavimo.
„2019 metais organizuodami projektą „Mes – bendruomenė“ nusprendėme orientuotis į iniciatyvas, skatinančias mokytis visą gyvenimą. Devynių iniciatyvų autoriai pasidalijo 80 tūkst. eurų fondą. Tarp visų projektų – Melkio mokyklos stadionas Vilniaus rajone, išmanioji užsiėmimų erdvė STEAM Rokiškyje, virtualių žaidimų erdvė ir galimybė programuoti specialius lego robotus Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centre besilankantiems įvairių socialinių grupių vaikams ir kitos bendruomenių iniciatyvos“, – rezultatus komentavo K.Meidė.
Drąsios idėjos daug nekainuoja
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ NAVA nominuota už aplinkosauginius sprendimus ir „žalią“ požiūrį visose grandyse. „Telia“ tvarumo projektų vadovės Indrės Bimbirytės-Yun teigimu, tvarumas yra įmonės dalis, be to, bendrovė kasmet viešai skelbia ataskaitas apie nuveiktus darbus aplinkosaugos srityje.
I.Bimbirytė-Yun pripažįsta – informacinių technologijų ir telekomunikacijų pramonė yra dėkinga sritis, lyginant su sunkiosios pramonės arba žemės ūkio šakomis. Tačiau net ir naujausia technologija sunaudoja ne tik nemažai išteklių, bet ir išskiria anglies dvideginio emisijas.
„2019 m. kovo 26 d. „Telia Company“ buvo pristatyti mūsų „Drąsūs tikslai“ – iki 2030 metų iki nulio sumažinti gamyboje susidarančias atliekas ir taršą. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad 100 proc. „Telia“ naudojamos elektros energijos yra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Mažinsime ne tik mūsų veiklos poveikį aplinkai, bet įtrauksime į šią kelionę ir mūsų tiekėjus bei klientus. Jau dabar įmonės, norėdamos tapti mūsų tiekėjais, turi būti tvarios ir atsakingos visuose savo verslo procesuose“, – aiškino pašnekovė.
Mažinsime ne tik mūsų veiklos poveikį aplinkai, bet įtrauksime į šią kelionę ir mūsų tiekėjus bei klientus.
Be to, ji paneigia mitą, jog būti tvariam reiškia milžiniškas investicijas. Pasak I.Bimbirytės-Yun, kartais užtenka atlikti vidinį auditą ir peržiūrėti esamus resursus. Galbūt kai kur jie yra naudojami netinkamai ir padarius vos keletą pakeitimų energijos arba kitų išteklių suvartojimas bus smarkiai sumažintas. Pavyzdžiui, bendrovė įdiegė išmanią stočių „migdymo“ programą, kuri mažos apkrovos metu tinkle išjungia dalį bazinių stočių. Tačiau vos tik atsiranda mobiliųjų duomenų poreikis, „mieganti“ stotis staiga pabunda ir įsijungia į darbinį režimą.
„Taip pat visada reikia nepamiršti ir kitų tvarios veiklos principų – apskritai mažinti vartojimą, keisti naudojamus produktus ir priemones į draugiškesnius aplinkai, o susidarančias atliekas taip pat tinkamai perskirstyti – ką galima panaudoti antrą kartą, rūšiuoti ir užtikrinti, kad atliekų būtų sukuriama kuo mažiau. Pavyzdžiui, „Telia“ labai didelę dalį savo turimos ir nebenaudojamos senos įrangos detales panaudoja veikiančiai įrangai taisyti. Taip pat mūsų klientai gali atnešti savo senus išmaniuosius įrenginius ir mes užtikrinsime, kad jie neatsidurtų sąvartyne, o būtų taisyklingai perdirbti ir pernaudoti“, – tikino ji.
Pozityvūs pokyčiai
Banko „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė tikino, kad įmonė socialinę atsakomybę suvokia per tvarumo perspektyvą, paremtą 17 Darnaus vystymosi tikslų. Bendrovė 2017 metais tapo metų socialiai atsakingiausia įmonė – tai pagrindinė Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurso nominacija.
„Laikomės pozicijos, kad norint kurti realų teigiamą poveikį, visuomenės gerovės klausimus būtina įtraukti ne tik į socialines iniciatyvas, bet ir į verslo strategijas, procesus bei produktus. Siekdami užtikrinti tvarumą, dirbame keliomis kryptimis, kurios yra apibrėžtos ir Jungtinių Tautų Atsakingos bankininkystės principuose“, – sakė ji.
Pirmiausia, įmonė siekia maksimaliai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, pvz., oro užterštumą dėl verslo kelionių, elektros sunaudojimą banko patalpose, atliekas ir t. t. Antra, produktai tokie, kurie leistų klientams rinktis tvaresnius sprendimus.
„Neseniai pristatėme „žaliąjį“ lizingą, pensijų srityje daugiau nei 370 mln. eurų investavome į tvarius fondus“, – pažymėjo ji.
Žaliasis lizingas – tai tam tikrus aplinkosauginius ar energinio efektyvumo reikalavimus tenkinančios prekės įsigijimo būdas, kai finansavimo sutartį sudaręs klientas iš karto gali naudotis preke, o už ją visiškai atsiskaito per sutartą laikotarpį. Pavyzdžiui, „Swedbank“ siūlo žaliąjį automobilių lizingą ir taiko palankesnes finansavimo sąlygas (mažesnę palūkanų maržą, nuolaidą draudimui ir kita) įsigyjant aplinkai draugišką transporto priemonę, kurios anglies dvideginio emisijos neviršija 95 g/km.
„Swedbank“ taip pat aktyviai dirba finansinio raštingumo tema, skatina lyčių lygybę ir įvairovę, bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Tikime, kad verslas gali ir turi tapti ta jėga, kuri padės kurti pozityvius pokyčius ir nugalėti pasaulinius iššūkius“, – sakė D. Grigienė.
Atsakingumas ir atskaitingumas
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas, profesorius V. Juščius pasakoja, kad socialinės atsakomybės samprata į mūsų šalį atėjo iš labiau pažengusių šalių.
Pirmiausia – iš Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų (JAV), kur Harvardo universiteto profesorius Michaelas Porteris sukūrė „bendros vertės kūrimo koncepciją“. Galima teigti, kad bendros vertės su klientu kūrimas yra ne tik svarbus, bet ir itin aktualus versle, juo labiau, kad naudą gauna ne tik klientas, bet ir įmonė.
Kaip turėtų elgtis įmonė, siekianti tapti socialiai atsakinga? „Pirmiausia, verslas turi ieškoti bendrų sąlyčio taškų su tomis grupėmis, kurios jam yra svarbios. Antra, verslo socialinės atsakomybės idėjos ir principai turi būti integruoti į įmonės strategiją. Be to, turi būti ne tik verslo socialinė atsakomybė, bet ir atskaitomybė“, – aiškino jis.
Kaip pavyzdinius kraštus, į kuriuos turėtų lygiuotis ir Lietuva, profesorius įvardija Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją. Ten, pasak V.Juščiaus, verslas suvokia, kad egzistuoja ne tik savame burbule, bet priklauso ir visuomenei. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad net ir socialinės atsakomybės „tėvynėje“ kyla problemų.
„JAV taip pat pasitaiko atvejų, kuomet viena deklaruojama, kita daroma, o vėliau pamatoma, jog įmonėje buvo klastojamos finansinės ataskaitos, neatskleidžiama tikroji situacija. Tai tipiniai verslo neatsakingumo pavyzdžiai. Išryškėjus jiems, tokios kompanijos perspektyvos neturi“, – įsitikinęs mokslininkas.
Kostiumas gražus, o kas slepiasi po juo?
V.Juščiaus teigimu, svarbu suprasti, kad be atsakingumo neįmanoma toliau spręsti visuomenės problemų. Be to, įveikti jas vien tik valstybės pastangomis be verslo įsitraukimo – neįmanoma.
„Vakaruose pagrindinė idėja buvo, kad ir verslas turi prisiimti atsakomybę. Gyvename visuomenėje ir visus turi jaudinti tokios problemos kaip lyčių lygybė, diskriminacija, gamtosauga“, – sakė V.Juščiaus.
Tačiau, pasak mokslininko, nors Lietuvos verslai socialinės atsakomybės sampratą perėmė iš užsienio partnerių, jų suvokimas apie šią sritį yra ganėtinai paviršutiniškas. „Mūsų verslininkai taip pat imasi įgyvendinti socialinės atsakomybės principus. Nedeklaruoti verslo socialinės atsakomybės yra neįmanoma. Bet neretai atsitinka taip, kad kostiumas gražus, bet kas slepiasi po juo? Ne visuomet, kas išorėje gražu, yra išties gražu“, – kalbėjo jis.
Verslas turėtų suvokti, kad socialinė atsakomybė pirmiausia yra naudinga jiems patiems.
Pasak V.Juščiaus, verslas turėtų suvokti, kad socialinė atsakomybė pirmiausia yra naudinga jiems patiems. Šiais laikais būti etiškam ir atsakingam reiškia skirti papildomų lėšų tokiems projektams.
„Tai nereiškia lėšų švaistymo, tai investicija į savo verslą. Dažnai verslininkai linkę aiškinti, kad nėra atsakingi todėl, kad visuomenė tokia. Verslas neturi stabdyti profsąjungų kūrimosi, o skatinti, nes tai jiems yra pagalba, kuri daro įtaką ir įmonės pelningumui“, – aiškino pašnekovas.
