Pasaulinės personalo sprendimų kompanijos „Manpower“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė atskleidžia 3 pagrindines ateities darbo tendencijas.
1. Nuo skaitmeninių gebėjimų iki minkštųjų įgūdžių
„Dėl itin sparčių automatizavimo ir robotizavimo procesų, skaitmeniniai gebėjimai tapo vienais geidžiamiausių ateities įgūdžių. Žinoma, nereikia, jog kiekvienas būtumėme programuotoju ar dirbtinio intelekto profesionalu. Tačiau skaitmenizacijai ir toliau sparčiai augant, būtina suprasti pagrindinių technologijų koncepcijas, laiku sužinoti apie naujausius pokyčius, aktualiausias tendencijas bei įgytas žinias sėkmingai adaptuoti organizacijoje“, – teigia „Manpower“ vadovė.
Taip pat pastebima tendencija, jog technologijos bei automatizacija neišvengiamai naikins darbo vietas – skaičiuojama, kad iki 2025 metų žmonės ir technologijos pasidalins darbo laiką perpus. Vis tik B.Petikonis-Šabanienė ragina nepamiršti, kad ne visi įgūdžiai gali būti automatizuoti.
„Mokymosi gabumai, smalsumas, gebėjimas kritiškai mąstyti ir spręsti problemas – tai minkštieji darbuotojų įgūdžiai, kurie reikalingi sėkmingam bet kokios organizacijos darbui. Tiesą sakant, iš ilgametės praktikos žinome, kad kartais šie gebėjimai kur kas svarbesni už darbinę patirtį ir profesinį žinių bagažą“, – teigia ekspertė.
2. K formos ekonomikos atsigavimo fenomenas
Spartūs skaitmenizacijos procesai lėmė vadinamą K formos ekonomikos atsigavimą – vieni gabumai staiga iškyla kaip kritiniai, kiti, dar vakar buvę madingi ir reikalingi, šiandien jau nebetenka prasmės.
„Tokios ekonomikos atsigavimo fenomenas, deja, gerokai didina visuomenės poliarizaciją tarp tų, kurie turi vadinamuosius „ateities įgūdžius“ bei tų, kurie jų neturi. Šiuo metu IT, finansai, analitika ir šioms industrijoms reikalingos kompetencijos auga neregėtais tempais. Todėl natūraliai šiose srityse didėja ir talentų poreikis“, – teigė personalo ekspertė.
O štai lengvai automatizuojamoms sritims ir rutininiams darbams, tokiems kaip duomenų suvedimas į sistemą ar panašūs, tampa vis sunkiau atsilaikyti, pastebi B.Petikonis-Šabanienė.
„Finansinių technologijų ir panašių sričių dominavimą rinkoje įrodo ir Lietuvos startuolių darbuotojų skaičiaus augimas – vien per praėjusius metus jis padidėjo net 27 proc.“, – pažymi ekspertė.
3. Tradicinė lyderystė vs progresyvus mąstymas
Žmonėms ir technologijoms darbą pradėjus dalintis 50/50, kiekviena organizacija anksčiau ar vėliau taps technologijų įmone. Ir šiai transformacijai reikia tinkamai pasiruošti.
Visgi pasaulinės personalo sprendimų kompanijos vadovė teigia pastebinti, jog didžioji dalis žmogiškųjų išteklių vadovų mano, kad jų organizacijose nėra vadovo lygmens talentų, kurie galėtų sklandžiai įgyvendinti šią transformaciją.
„Tokiu atveju daugelyje įmonių svarstomi tik du scenarijai. Pirmasis – įdarbinti naujus pokyčių lyderius, kurie „ištemps“ visą organizaciją, o tai – praktiškai misija neįmanoma. Antrasis – laukti, kol organizacija „subręs“ pokyčiams. Irgi kelias į niekur.
Sėkmingų įmonių tyrimai rodo, kad efektyviausia yra taikyti seną gerą Pareto dėsnį kitaip dar vadinamą 80/20 taisykle: 80% lyderių privalo turėti laiko patikrintus tradicinius efektyvaus vadovo įgūdžius ir kompetencijas, o 20% vadovų – būti įvaldę modernius, šių dienų realijoms aktualius įgūdžius“, – įsitikinusi B.Petikonis-Šabanienė.
Ji pastebi, jog ir Lietuvoje jau pasirodė darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kad specialistas įmonėje bus atsakingas už transformaciją, skaitmenizaciją – tokias ir panašias darbo pozicijas kuria telekomunikacijos bendrovės, bankai.