Vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąrašas sudarytas įmonėms „Confidentus“ ir „Prudentia“ atlikus didelės apimties įmonių finansinę analizę bei remiantis viešos informacijos apie įmonių valdymą ir skaidrumą vertinimu, kurį atliko „Nasdaq” atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai.
Į vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuką pateko įmonės, kurių vertė svyruoja nuo 569 mln. iki 4,7 mlrd. eurų. Tarp jų yra dešimt bendrovių, kurių būstinės yra Lietuvoje.
Vertingiausių įmonių sąraše yra ir dešimt bendrovių, turinčių būstines Estijoje, bei trys įmonės, kurių būstinės yra Latvijoje. Dalis šių įmonių turi penkias dukterines bendroves, veikiančias ir Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai
Į trisdešimtuką taip pat pateko septynios įmonės, kurių veikla plačiai išplėtota visose trijose Baltijos šalyse (pvz., „Swedbank“, „SEB“ bankai, „Tele2“ ir kt.), nors jų būstinės yra kitose šalyse.
Sąrašo lyderiai pandemiją pasitelkė verslo sėkmei
Į pirmą vietą vertingiausių įmonių trisdešimtuke iškopusi „Vilniaus prekyba“ per dukterines įmones valdo prekybos centrus „Maxima“, „Akropolis“, „Ermitažas“, vaistinių tinklą „Euroapotheca“ bei nekilnojamojo turto plėtros ir nuomos paslaugų įmones.
Baltijos šalyse bei Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje veikianti „Vilniaus prekyba“ per valdomas įmones turi iš viso 46 tūkst. darbuotojų, o jos apyvarta pernai siekė beveik 5,3 mlrd. eurų.
Pasak Lietuvos įmonių vertę analizavusio eksperto Kristupo Kukarsko, įmonių susijungimų, įsigijimų ir pardavimų bendrovės „Confidentus“ partnerio, viena didžiausių Lietuvos įmonių „Vilniaus prekyba“ yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą pandeminę situaciją ir visus su tuo siejamus iššūkius išnaudoti verslo plėtrai.
30 vertingiausių įmonių Baltijos šalyse (vertė Eur)
1.Vilniaus prekyba, UAB 4,698 mlrd.
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 4,371 mlrd.
3.Swedbank Group 3,880 mlrd.
4.SEB Bank Group 2,520 mlrd.
5.Ignitis Grupė, AB 2,236 mlrd.
6.Eesti Energia, AS 2,092 mlrd.
7.Latvenergo, AS 2,062 mlrd.
8.Telia Group 1,981 mlrd.
9.Luminor Bank, AS 1,707 mlrd.
10.ME Investicija, UAB 1,704 mlrd.
11. Latvijas Valsts Meži, AS 1,460 mlrd.
12.Lietuvos geležinkeliai, AB 1,438 mlrd.
13. Graanul Invest, AS 1,293 mlrd.
14. Mikrotikls, SIA 1,241 mlrd.
15.Tallink Grupp, AS 1,2 mlrd.
16.Achemos Grupė, UAB 980 mln.
17.Tele2 Group 953 mln.
18. Riigi Kinnisvara, AS 922 mln.
19.Epso-G, UAB 828 mln.
20.Rimi Group 791 mln.
21.Bitė Lietuva, UAB 759 mln.
22. Riigimetsa Majandamise Keskus, SA 735 mln.
23.LHV Group, AS 707 mln.
24.Tallinna Sadam, AS 705 mln.
25.Tallinna Kaubamaja Grupp, AS 661 mln.
26.VG Holding, UAB 632 mln.
27.Gren Group 608 mln.
28.Utilitas, OÜ 597 mln.
29.Teva Baltics, UAB 580 mln.
30.Circle K Group 569 mln.
Šaltinis: www.baltictop.eu
„Veikimas gana palankiame sektoriuje – prekyboje ir sėkmingai pritaikyta strategija lėmė, kad karantinai ir ekonominiai ribojimai šiai įmonei tapo tik dar didesne paspirtimi augimui. Mūsų tyrimas parodė, kad „Vilniaus prekyba“ pastaraisiais metais savo vertę padidino milijardu eurų – nuo 3,6 mlrd. 2020 metais iki 4,7 mlrd. eurų 2021-aisiais, taip užsitikrindama sau vertingiausios įmonės Baltijos šalyse pozicijas“, – apžvelgė vienas tyrimo ekspertų K. Kukarskas.
„Vilniaus prekyba“ finansų direktorius Danielius Uznys teigia, kad tokie vertinimai jį nustebino.
„Neslėpsime, esame gerokai nustebę - paskelbta vertė gerokai viršija, mūsų manymu, įmonės vertę. Visi teoriniai skaičiavimai išlieka tik teoriniais, šiuo atveju taip pat nesame tikri, kaip buvo suskaičiuota minima vertė. Priklausomai nuo pasirinkto metodo, įmonės vertė gali skirtis iš esmės. Bet kuriuo atveju, tikrąją įmonės vertę galima nustatyti tik rinkoje, įvykstant akcijų pirkimui-pardavimui, todėl bet kokia skaičiuojama vertė yra sąlyginė ir mes nesame linkę ja spekuliuoti“, - teigia D.Uznys.
Andrius Mikalauskas, „Vilniaus prekybos“ direktorius, sako, kad pandemijos metu įmonė privalėjo skubiai užtikrinti darbuotojų ir klientų saugumą, prisitaikyti prie įvairių ribojimų. „Tačiau kai kiekvienas komandos narys žino, ką daro, ir kodėl daro tai, ką daro, net ir pandemijos metu galima ne tik atliepti beikeičiančius žmonių lūkesčius, bet ir ieškoti naujų verslo galimybių“, – sako jis.
Tyrimas atskleidė ir įdomių netikėtumų, pavyzdžiui, kad prekybos milžinei ant kulnų lipa kita Lietuvos bendrovė – stambiai JAV korporacijai priklausanti biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri savo verte jau nedaug atsilieka nuo „Vilniaus prekybos“. Šiemet „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vertę ekspertai įvertino 4,4 mlrd. eurų ir ji atsidūrė ant antrojo vertingiausių įmonių trisdešimtuko laiptelio.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ per pandemiją taip pat įspūdingai paaugino savo pajamas – nuo 440 mln. Eur 2019 m. iki 1,2 mlrd. Eur 2020 m. Bendrovė savo pajamas labiausiai padidino Vilniuje gamindama COVID-19 pandemijai valdyti skirtus produktus: įmonė gamina komponentus COVID-19 PGR testams bei reagentus mRNR technologija grįstoms vakcinoms.
Pasak K.Kukarsko, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ viešai skelbia labai ribotą kiekį su lietuviškos įmonės valdymu, struktūra ir veikla susijusios informacijos ir turi tik į naujų darbuotojų paiešką orientuotą lietuvišką internetinį tinklalapį.
Įmonių įsigijimų eksperto nuomone, galimai tai yra susiję su tuo, kad įmonė, būdama didelės užsienio korporacijos dalimi, to tiesiog nesureikšmina ir visą informaciją teikia tik apie motininę bendrovę. Vis dėlto šie dalykai jau daro tiesioginę įtaką įmonės vertei – vertingiausiųjų rokiruotėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ „Vilniaus prekybai“ šiemet nusileido labiausiai dėl gerokai žemesnio „Corporate Governance“ (gerosios įmonių valdysenos) rodiklio, kuris nustatomas atlikus vertinimą pagal įmonių tinklalapiuose skelbiamą informaciją.
Palyginimui – „Vilniaus prekybos“ „Corporate Governance“ rodiklis šiemet yra 44, o „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 7, kai maksimalus rodiklis yra 100.
„Vertinant įmonės vertę svarbu ne tik finansinė įmonės situacija, būsimų pinigų srautų vertė akcininkams ir finansiniams kreditoriams ar nuosavo kapitalo dydis, jei kalbame apie bankus. Stebint ir analizuojant verslo procesus Lietuvoje ir pasaulyje, įmonių susijungimus ir pardavimus, matome tendenciją, kad reikšminga įmonės vertės dedamąja tampa ir jos skaidrumas, atvirumas bei tvarumo principais paremta valdysena.
Toks vertinimas, remiantis viešai prieinama informacija, atliekamas ir mūsų tyrimo metu. Vis dėlto kai kurios įmonės neskiria tam pakankamai dėmesio, todėl atlikus valdysenos vertinimą dalies įmonių vertė reikšmingai sumažėjo”, – apžvelgė „Confidentus“ partneris K.Kukarskas.
Tarp projekto tikslų – skatinti Baltijos šalių įmonių konkurencingumą pasaulyje
„Sveikiname Lietuvos bendroves vertingiausių Baltijos įmonių sąraše bei džiaugiamės, jog šiame reitinge matome šešias „Nasdaq“ Baltijos rinkoje listinguojamas bendroves, dvi iš kurių yra iš Lietuvos“, – sakė Saulius Malinauskas, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas.
„Vertingiausių Baltijos šalių įmonių sąrašas parodė, kad maksimalų gerosios valdysenos praktikos rodiklį šiais metais surinko listinguojama Lietuvos energetikos įmonė „Ignitis grupė“. Tikimės, jog tokie skaidrumo, gerosios bendrovių valdysenos, ryšių su investuotojais pavyzdžiai skatins daugiau įmonių siekti aukštesnių standartų, o Lietuvos bendrovių sąrašas šiame reitinge ateityje plėsis”, – teigė S.Malinauskas.
Aukštais „Corporate Governance“ rodikliais šiemet pasižymėję bankai „Swedbank“ (76 / 3,9 mlrd. eurų) ir „SEB“ (76 / 2,5 mlrd. eurų) rikiuojasi atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vertingiausiųjų trisdešimtuko vietose.
Maksimalų gerosios valdysenos praktikos rodiklį (100) surinko vienintelė įmonė sąraše – Lietuvos energetikos įmonė „Ignitis grupė“, kuri vertingiausiųjų rokiruotėje užėmė penktą vietą. Šios įmonės (kaip ir kitų, listinguojamų biržoje) vertė – 2,2 mlrd. eurų – suskaičiuota remiantis jos kaina biržoje.
Vertingiausia Estijos įmone tapo kita energetikos bendrovė „Eesti Energia“ (2,1 mlrd. eurų), kuriai skirta šeštoji vieta, nuo jos nedaug atsiliko ir vertingiausia Latvijos įmonė – taip pat energetikos bendrovė „Latvenergo“ (per 2 mlrd. eurų). Visas vertingiausių Baltijos šalių įmonių sąrašas skelbiamas internete www.baltictop.eu.
„Prudentia“ kasmet sudaro ir vietinius Estijos (www.top101.ee) bei Latvijos (www.top101.lv) vertingiausių įmonių TOP 101 sąrašus.
Atliekant įmonių Baltijos šalyse vertės analizę buvo vertinti maždaug tūkstančio įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenys. Įmonių vertė (finansinių paslaugų bendrovių atveju – nuosavo kapitalo vertė) buvo nustatoma taikant palyginamųjų daugiklių metodą bei atlikus įmonių skaidrumo, atvirumo ir valdysenos įvertinimą. Listinguojamų įmonių vertės buvo skaičiuojamos pagal biržoje buvusią kainą.
Tyrimo metu buvo vertinami tik viešai prieinami bendrovių, kurios yra registruotos Baltijos šalyse, duomenys, todėl į sąrašą nepateko kai kurie technologijų startuoliai ir vienaragiai. Jei įmonė veiklą vykdo keliose Baltijos šalyse, jų vertė buvo vertinama konsoliduotai.
