„Prieš keliolika metų pirmose personalo konferencijose dominavo darbo teisės temos – kokiais teisėtais pagrindais atleisti darbuotoją. Išeinančiam darbuotojui pasakyti „laukiame sugrįžtant“ būtų atrodę tarsi nusižeminimas. O šiandien personalo vadovai tampa atsakingi už organizacijos sėkmę ir darbuotojų gerovę net ir asmeniniame gyvenime“, – sako vienas iš konferencijos „HR Savaitė Lietuva“ organizuojančios bendrovės „Confinn“ vadovų Artūras Laucius.
Tendencijos keičiasi ir tai atsispindi „Confinn“ organizuojamoje didžiausioje regione personalo konferencijoje „HR Savaitė Lietuva“, kuri vyks jau rugsėjo 22 – 23 dienomis “Litexpo”. Apie ką jau šiandien turėtų galvoti personalo vadovai, jeigu nori spėti koja kojon su pokyčiais organizacijose?
1. Organizaciją teks apibrėžti iš naujo
„Pastaruosius dvejus metus įmonių personalo vadovai buvo nuolat priversti reaguoti į nekasdieniškas situacijas: nuo COVID-19 pandemijos, karantino, privertusio daugelį dirbti iš namų, iki vertybinių pozicijų karo Ukrainoje kontekste. Tai visiškai sujaukė supratimą apie tai, kaip veikia organizacija. Kaip atrodo įmonė, kurioje darbuotojai norėtų dirbti.
„Organizacijos evoliucionuoja nuolat. Ir rytoj dirbsime kitaip, nei dirbame šiandien. Tačiau žmonės vis tiek nori aiškumo – suprasti, kas šiandien yra laikoma normalia organizacija, kokie darbo santykiai yra normalūs. Visa tai reikia apibrėžti iš naujo.
Tai personalo vadovų vaidmuo, kuris irgi yra naujas – smalsu, kaip keičiasi personalo specialistų profesija ir vaidmuo organizacijoje“, – pastebi didžiausios Baltijos šalyse verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ vadovas, organizacijų psichologas Dainius Baltrušaitis.
Visi kalba apie ateitį, bet ateitis jau čia. Jei norite likti konkurenciniame žemėlapyje, jūsų organizacijos dizainas privalo būti perbraižytas, tikina konferencijos „HR Savaitė Lietuva“ pranešėjas HR provokatorius ir ateities lyderystės ekspertas Terence Mauri.
2. Hibridinis darbas – ko važiuosime į biurus?
„Jau supratome, kad net ir pasibaigus pandemijai, hibridinis darbas liks. Lieka klausimas – ko mes važiuosime į biurus ir ką ten veiksime, jeigu didelę dalį darbų galime atlikti patogiai iš namų.
Atrodo paprasta užtikrinti darbuotojų gerovę, puoselėti organizacijos kultūrą, kai visi – biure, o kaip tai daryti, kai žmonės dirba nuotoliu?“ – sako D.Baltrušaitis.
Pastaruoju metu ne viena globali kompanija siekia susigrąžinti darbuotojus į biurus, nes mano, kad nuotolinis darbas yra mažiau produktyvus. Kita vertus būtent pandemijos metu įsivyravus nuotoliniam darbui, pastebime augantį „perdegusių“ darbuotojų, paliekančių darbą dėl emocinio ir kitokio išsekimo, skaičių.
Personalo vadovų konferencijoje apie pokyčius organizacijose pasakos ir garsus antropologas bei knygų autorius James Suzman, kuris retoriškai klausia – kaip galėtų atrodyti pasaulis, jei darbas nebūtų toks svarbus. Tai, kas anksčiau buvo laikoma darbu, dabar mes laikome laisvalaikiu ir, beje, ganėtinai brangiu. Kai kurie mūsų dirba ištisus metus, kad galėtų savaitėlę medžioti ar žvejoti....
3. Kaip užtikrinti darbuotojų asmeninę gerovę
Personalo vadovai šiandien turi rūpintis jau ne darbuotojo patirtimi ir savijauta, o žmogaus patirtimi ir savijauta, kuri peržengia darbo ir asmeninio gyvenimo ribą. Personalo vadovas turi pasirūpinti, kad žmogus gerai jaustųsi ne tik darbe, bet ir namuose – tos atsakomybės už darbuotoją ribos pastaruoju metu gerokai išsiplėtė.
„Dabar darbuotojai yra svorio centras. Personalo vadovai suka galvas dėl atsisveikinimo su darbuotojais politikos – ką daryti, kad išeinantis darbuotojas norėtų bet kada sugrįžti. Ir kokios papildomos naudos, suteikiamos darbuotojams, yra veiksmingos, o kurios – ne. Pasirodo, tai, kas patinka vieniems darbuotojams, kitus gali supykdyti“, – sako A.Laucius.
O Katja Schipperheijn, pasaulinio pripažinimo sulaukusi mokymosi strategė, konferencijoje kvies pagalvoti apie darbo, mokymosi ir savo gyvenimo ateitį vis labiau virtualiame pasaulyje.
4. Ar darbovietė telefono programėlėje taps norma?
Įsigalėjus „Gig“ ekonomikai galimybė užsidribti pasitelkus programėlę telefone tampa nauja darbo forma. Tokią samdoms galimybę svarstys vis daugiau tradicinių paslaugų teikėjų, jeigu jie norės konkuruoti dėl naujų darbuotojų.
„Jaunimas, regis, mėgaujasi galimybe dirbti kada nori, kiek nori ir be jokių įsipareigojimų. Bet kaip tokiu atveju puoselėti organizacijos kultūrą, bendras vertybes, rūpestį darbuotoju, kai siekiame, kad darbuotojai būtų laimingi ir žinome, kad laimės jiems suteikia kokybiški santykiai su kolegomis ir vadovais, rūpestis jų gerove ir papildomos naudos“, – svarsto D.Baltrušaitis.
Mato nišą Vakarų Europoje
„HR Savaitė Lietuva“ – vienas didžiausių ir stipriausių tokių renginių visoje Europoje. Vienoje vietoje susirinks per 1300 personalo vadovų iš Lietuvos.
„Tokiame renginyje svarbus ne tik pranešimų turinys, bet ir pertraukos arba tai, kas vyksta jų metu – tai, kaip tūkstantis savo srities profesionalų dalinasi patirtimis ir idėjomis – yra magiška. Atrodo, Lietuvoje turime ypatingai stiprią personalistų bendruomenę“, – pastebi A.Laucius.
Kitais metais planuojama „HR Savaitę“ surengti vienoje iš Vakarų Europos šalių, nes tokio lygio renginių personalo profesionalams Europoje trūksta.
