4,8 tūkst. eurų atlyginimą siūlančios įmonės „Vegvisir“ vadovas Gøranas Skeie Ellingsenas tvirtina, kad IT specialistų įdarbinimas šiuo metu primena pardavimų procesą – geri specialistai gali rinktis iš kiek tik nori pasiūlymų, tad atlyginimas yra ne pati svarbiausia detalė, žmogui apsisprendžiant, kurios įmonės pasiūlymą priimti. Tad „Vegvisir“ geriausius specialistus vilioja ir suteikdama jiems daug pasitikėjimo bei laisvės priimant sprendimus.
Pasak vadovo, kad gautų 4800 eurų atlyginimą, žmogus turi ne tik demonstruoti gerus rezultatus, bet ir padėti augti savo komandai, gerai sutarti su kolegomis, būti aktyvus, dalytis savo žiniomis.
„Mūsų įmonėje dirba labai kvalifikuoti žmonės ir mikrovadyba yra mažiausia, ko jiems reikia“, –15min tvirtino G.S.Ellingsenas.
Priešais jūsų akis – naujas 15min straipsnių ciklo „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti“ tekstas. Savaitės pradžioje pasakojame vis apie kitą aukščiausių atlyginimų sąrašuose figūruojančią kompaniją.
Į straipsnių ciklą patenkančias įmones atrenkame ne pagal darbo užmokesčio vidurkį, o pagal atlyginimų medianą. Ji nustatoma įmonėje išrikiuojant atlyginimus didėjančia ar mažėjančia tvarka ir paėmus pačiame viduryje esančio darbo užmokesčio dydį.
KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS ATRINKOME ĮMONES
- Įmonė turi turėti daugiau kaip 20 darbuotojų
- Įmonė turi kurti pridėtinę vertę
- Tai negali būti holdinginė įmonė
-
6,5 tūkst. eurų vidutinę algą mokančio startuolio vadovas: „Aš uždirbu mažiausiai“
-
5,8 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą mokanti įmonė: „Per mėnesį įdarbiname 10 žmonių“
-
Memfio „Grizzlies“ komandos savininko Kaune įkurtoje įmonėje – 5,3 tūkst. eurų vidutinė alga
-
Milijardą įrenginių sauganti „Cujo“ IT veteranams Lietuvoje vidutiniškai moka 4000 eurų
Lėtai auganti įmonė
Lietuvoje veikiančios IT įmonės „Vegvisir“ motininė bendrovė yra Norvegijos „Miles“, taip pat užsiimanti informacinėmis technologijomis. O bendrovę Lietuvoje neįprastu pavadinimu –„Vegvisir“ – prieš 3,5 metų nutarė įkurti vienas iš „Miles“ bendraįkūrėjų G.S.Elligsenas. Pašnekovas į Lietuvą persikėlė, nes vedė lietuvę.
Vilniuje įsikūrusi ir šiuo metu 28 darbuotojus turinti įmonė užsiima programinės įrangos kūrimu, o dauguma jos klientų yra norvegiškos kompanijos: startuoliai, finansų įstaigos. Taip pat dirbama su Danijos įmonėmis, o Lietuvoje pagrindinis „Vegvisir“ klientas yra „Fjord Bank.“
„Technologiškai mes šitą banką sukūrėme nuo nulio“, – tvirtina pašnekovas.
Pasak jo, įmonė klientui gali pasiūlyti viską, ko reikia, kad idėją paverstų programinės įrangos produktu – rūpinasi ne tik programavimu, bet ir saugumu, kokybės užtikrinimu, vartotojo patirties, verslo analizės sprendimais.
„Programinės įrangos kūrimas nereiškia vien tik parašyti kodą, tai yra daug daugiau. Tai yra supratimas, ko reikia klientui, poreikių apibūdinimas ir grafinis atspindėjimas klientui. Reikia užtikrinti kokybę, testuoti savo projektą. Dauguma mūsų produktų veikia debesyje, o tai reiškia, kad reikia koncentruotis ir į saugumą – tam reikia IT saugumo įgūdžių“, – aiškino G.S.Ellingsenas.
Įmonė „Vegvisir“ (islandiškai – „rodyti kelią“) šiuo metu savo biurą turi tik Vilniuje, tačiau jau netrukus plėsis į Kauną – šiuo metu čia ieškoma vadovo ir biuro. „Vegvisir“ dirbs ir antrame pagal dydį Norvegijos mieste Bergene, kur biurą jau turi motininė jos įmonė „Miles.“ Šią savaitę bus įgyvendinti ir kiti pokyčiai – kompanijos pavadinimas bus pakeistas į lengviau suprantamą „Komponent.“
Kiekvienais metais planuojama tiek Vilniuje, tiek Kaune darbuotojų skaičių išauginti 24 – tai reiškia po vieną naują darbuotoją per mėnesį.
Šią savaitę bus įgyvendinti ir kiti pokyčiai – kompanijos pavadinimas bus pakeistas į lengviau suprantamą „Komponent.“
„Nesame kompanija, kuri gali pasamdyti 100 žmonių per metus. Būtų neįmanoma įdarbinti tiek daug labai kvalifikuotų darbuotojų. Tai yra lėtas, organiškas augimas“, – akcentavo įmonės vadovas.
Kalėdų vakarėlio testas
Pokalbio metu G.S.Ellingsenas ne kartą akcentavo, kad įmonė duris atveria 10 proc. geriausių IT specialistų – o tai reiškia, kad ieškoma išskirtinių talentų. Viena vertus, labai svarbūs yra techniniai įgūdžiai ir profesinis autoritetas, tačiau reikšmingos yra ir asmeninės savybės.
„Kad būtum geras IT srityje, reikia, kad širdis ir protas dirbtų drauge. Turi turėti gerus techninius įgūdžius, bet taip pat ir suprasti, kaip dirbti su kitais žmonėmis.“
Norvegijoje turime tokį proto testą, kurį vadiname Kalėdų vakarėlio testu – kai kalbame su žmogumi, mes galvojame, ar tai yra žmogus, šalia kurio norėčiau sėdėti per įmonės Kalėdų vakarėlį.
Jis atskleidžia, kad darbuotojas, visų pirma, turi būti geras kolega, rūpintis kitais – kitokio būdo žmogui ši įmonė nėra tinkama.
Kad įmonei itin svarbus darbuotojo charakteris ir asmeninės būdo savybės, rodo ir atrankos procesas. Per pirmąjį interviu labiau gilinamasi į kandidato būdo savybes, žiūrima, ar žmogui patiktų dirbti įmonėje ir ar kompanijos vertybės sutampa su kandidato.
„Norvegijoje turime tokį proto testą, kurį vadiname Kalėdų vakarėlio testu – kai kalbame su žmogumi, mes galvojame, ar tai yra žmogus, šalia kurio norėčiau sėdėti per įmonės Kalėdų vakarėlį. Jis parodo, ar tau patinka tas žmogus, ar jis yra šiltas, ar su juo įdomu būti. Taigi, per pirmąjį interviu daugiau sprendžiame apie žmogaus asmenybę“, – pirmąjį atrankos etapą apibūdino vadovas.
Po pirmojo interviu seka dar vienas – tiesa, šio metu jau susikoncentruojama į kandidato techninių įgūdžių patikrinimą. Jo metu gali tekti parašyti kodą arba parodyti, ką sukūrėte anksčiau. Užduotį gali tekti atlikti vietoje, interviu metu.
„Mes puikiai suprantame, kad tai yra „dirbtinė“ situacija – programavimas interviu metu yra ne toks pats kaip programavimas iš namų biuro, nes patiriamas stresas, spaudžia laikas ir reikia kažką įrodyti, tuo pat metu aiškinti, ką darai“, – pastebėjo jis.
Tiesa, interviu praktikos yra nuolat kintančios, tad yra buvę, kad kandidatas turėjo užduotį atlikti namuose ir tuomet pristatyti ją interviu metu.
Vadovas akcentavo, kad įmonei labai svarbu padaryti kuo mažiau klaidų samdant naujus darbuotojus, tad jei po bet kurio iš šių interviu kyla abejonių dėl kandidato tinkamumo, jis gauna neigiamą atsakymą.
Prašo 10 kontaktų sąrašo
Jeigu kandidatas įveikia pirmuosius interviu, per trečiąjį etapą jo prašoma pateikti 10 kontaktų sąrašą – tai gali būti kolegos, bendramoksliai universitete, o jei kandidatas yra jaunas ir dar nesukaupęs plataus pažinčių rato – ir šeimos nariai. Su šiais žmonėmis įmonė vėliau susisiekia.
Pasak „Vegvisir“ vadovo, tai daroma, nes per kelias interviu valandas galima susidaryti tik pirmą įspūdį, tačiau neįmanoma suprasti, kaip kasdien atrodys darbas su tuo žmogumi.
„Skambiname kiekvienam iš tų 10 kontaktų ir pagal šabloną klausinėjame apie kandidato bendravimo ir profesinius įgūdžius. Kalbame su jais apie tai, kas tam kandidatui yra svarbu – ką mes galėtume padaryti, kad jis būtų laimingas pas mus dirbdamas. Suderinamumas svarbus ne tik dėl to, kad surastume tinkamą kandidatą, mums svarbu ir kad žmogus būtų patenkintas dirbdamas čia“, – įvardijo G.S.Ellingsenas.
Jeigu kandidatas įveikia pirmuosius interviu, per trečiąjį etapą jo prašoma pateikti 10 kontaktų sąrašą – tai gali būti kolegos, bendramoksliai universitete, šeimos nariai.
Pasak pašnekovo, po šių pokalbių įmonė paprastai susidaro gana gerą vaizdą apie kandidatą ir retai pasitaiko, kad kandidatūra po šito etapo būna atmesta. Pasikalbėjus su potencialaus darbuotojo pažįstamais, paprastai seka produktyvus pokalbis, kurio metu aptariami išgirsti atsakymai.
Nors įmonė ieško aukščiausios kvalifikacijos specialistų, durys nėra užvertos ir jauniems talentams. Anot įmonės vadovo, jei žmogus yra talentingas, nieko tokio, jeigu kol kas jis neturi daug patirties.
Neturime tokio verslo modelio, kuris būtų paremtas tuo, kad įdarbintume daug jaunų specialistų, bet jei komanda susideda iš 5 žmonių, viskas gerai, jei vienas iš jų yra jaunas specialistas.
„Mes pasikalbame su klientu prieš paskirdami jauną darbuotoją prie projekto. Neturime tokio verslo modelio, kuris būtų paremtas tuo, kad įdarbintume daug jaunų specialistų, bet jei komanda susideda iš 5 žmonių, viskas gerai, jei vienas iš jų yra jaunas specialistas. Nustatant kainą klientui, į tai bus atsižvelgta, bet tai yra tinkamas būdas mums augti“, – sakė jis.
Pasak jo, jauni IT specialistai išmano apie pačias naujausias technologijas ir tokiu būdu kompanijai gali duoti naują, šviežią impulsą.
Į Lietuvą perkeltos norvegiškos vertybės
„Vegvisir“ vadovas įsitikinęs, kad įmonė išsiskiria ir tuo, kad čia itin akcentuojamas pasitikėjimas – tiek įmonės viduje, tiek dirbant su klientais.
„Google“ padarė tyrimą apie tai, kas lemia, kad vienos komandos demonstruoja geresnius rezultatus už kitas. Paaiškėjo, kad svarbiausias faktorius, kuris daro tam įtaką, yra psichologinis saugumas komandoje. Tai iš esmės reiškia pasitikėjimą. Jeigu dirbi su žmonėmis, kuriais negali pasitikėti, nesijausi saugus. O jei nesijausi saugus, bus sunku būti motyvuotam, nesurasi geriausių sprendimų“, – įsitikinęs G.S.Ellingsenas.
Pasak jo, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas iš esmės ir yra tai, kas skiria šią įmonę nuo kitų, nes technologijų išmanymas, anot jo, retai būna problema IT įmonėse. Dažniau sunkumų kelia bendradarbiavimo ir komunikavimo problemos.
Įmonėje veikia autonomiškos komandos, kurios labai glaudžiai bendradarbiauja su klientu, tad iš esmės „Vegvisir“, pasak pašnekovo, siūlo komandą kaip paslaugą (angl. team as a service).
Svarbiausias faktorius, kuris lemia, kodėl vienos komandos demonstruoja geresnius rezultatus už kitas – psichologinis saugumas komandoje. Tai iš esmės reiškia pasitikėjimą.
Kiekviena komanda su klientu bendrauja tiesiogiai, o ne pasitelkdama projektų vadybininką, kuris kitose įmonėse veikia kaip tarpininkas tarp įmonės ir kliento. Pasak G.S.Ellingseno, glaudus tiesioginis ryšys tarp kliento ir įmonės leidžia priimti greitesnius ir tikslesnius sprendimus nei tuo atveju, kai įmonė su klientu bendrauja per tarpininką.
Pasitikėjimo principu kuriama ir motininė „Vegvisir“ įmonė „Miles“, tačiau apskritai šios vertybės yra perkeltos iš norvegiškos kultūros. Šios šalies visuomenėje, pasak įmonės vadovo, labai daug pasitikėjimo, ir jei norvego paklausi, ar jis gali pasitikėti kitu žmogumi, 70 proc. jų pasakys „taip.“ Tačiau Lietuvoje tendencijos kitokios, tad pašnekovas neslėpė, jog prieš pradėdamas veiklą Lietuvoje nuogąstavo, ar kalbos apie pasitikėjimą čia bus vertinamos.
„Bet tai visiškai pasitvirtino, nes pasitikėjimas susijęs su kiekvieno žmogaus poreikiais. Mes visi norime, kad mumis pasitikėtų ir norime kuo nors pasitikėti“, – įsitikinęs jis.
Tai, kad darbuotojais čia pasitikima, rodo ir paprastas pavyzdys – kai pasamdomas naujas darbuotojas, jis gauna nuorodą į elektroninę parduotuvę, kurioje pats gali išsirinkti, kokio kompiuterio jam reikės darbo užduotims atlikti.
Vidutinis atlyginimas – 3 tūkst. eurų į rankas
Aukšti reikalavimai, kruopštus atrankos procesas, suteikiamas pasitikėjimas ir laisvė priimti sprendimus gali atsakyti į klausimą, kodėl vidutinis atlyginimas „Vegvisir“ siekia 4800 eurų prieš mokesčius, arba 2900 eurų į rankas. Natūralu, kad išgyvenant tokį didelį IT specialistų trūkumą, įmonėms tenka siūlyti vis didesnius atlyginimus.
„Kas nutiko – žmonės tikisi didesnių atlyginimų, pastaruoju metu padidėjo infliacija, kuri, tikiuosi, sustos arba mažės. Negali taip būti, kad atlyginimai auga 10 proc. per metus. Po kelerių metų nebūsime tokie konkurencingi. Džiaugiuosi, kad Vilnius padarė fantastišką darbą tapdamas fintech centru, pritraukė daug naujų įmonių, tačiau tai maža šalis, su ribotu skaičiumi IT specialistų. Taigi, kai didelės kompanijos nusprendžia čia kurtis ir samdo daug IT darbuotojų, visoms įmonėms žmonių neužtenka“, – dabartinę situaciją apibūdino jis.
Pasak vadovo, kad gautų 4800 eurų atlyginimą, žmogus turi ne tik demonstruoti gerus rezultatus, bet ir padėti augti savo komandai, gerai sutarti su kolegomis, būti aktyvus, dalytis savo žiniomis. „Bet jei padarai visus šiuos dalykus, tada nusipelnai aukšto atlygio“, – patikino jis.
Pasak G.S.Ellingseno, būna ir taip, kad aukšto rango IT specialistai įmonėje gauna aukštesnius atlyginimus nei vadovai.
Pandemija atitolino tikslą tapti puikia darbo vieta
„Vegvisir“ vadovas atskleidė, kad įmonė nori būti išskirtine darbo vieta, tačiau pandemijos metu nuo šio tikslo kiek atitolta, nes kurti ryšį tarp kolegų tapo sunkiau.
„Buvo periodas, kai atsirado naujų žmonių, o mes visi dirbome nuotoliniu būdu. Pamatėme, kaip sunku kurti pasitikėjimą per vaizdo susitikimus“, – mintimis dalijosi jis.
G.S.Ellingsenas įsitikinęs, kad jei nori pasitikėti žmogumi, turi su juo susitikti gyvai – tokių praktikų laikomasi ir pritraukiant naujų klientų. Pavyzdžiui, su naujais klientais biure aptariamos techninės projekto detalės, tačiau vėliau susitinkama neformaliai pakalbėti už darbo ribų, einama vakarieniauti ar panašiai.
Dėl šios priežasties įmonė orientuojasi į darbą su Europos klientais, nes glaudžiai bendrauti su įmonėmis už Atlanto arba Azijoje, anot jo, yra daug sunkiau.
„Manau, kad daug sudėtingiau dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, Azija dėl laiko skirtumo. Mūsų sritis nėra susijusi vien su techniniais dalykais, o tiek JAV, tiek Azija yra toli, taigi, sudėtinga susitikti gyvai. Laiko skirtumas reiškia, kad per dieną yra labai mažai laiko, kai abu dirbame“, – mano jis.
