Seniausios metrologijos įstaigos Lietuvoje „Nordic Metrology Science“ specialistų paprašėme apžvelgti pagrindinius prietaisus, nuo kurių tikslumo labai priklauso eismo saugumas, o Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo Renaldo Gabarto – dažniausiai nustatomus lengvųjų automobilių trūkumus privalomose techninėse apžiūrose.
Pasak R.Gabarto, 10 privalomą automobilių techninę apžiūrą atliekančių įmonių Lietuvoje naudoja panašią įrangą, tik vienur gal pasitelkiamas žirklinis keltuvas, o kitur – iškasta duobė, į kurią įlipus apžiūrima pakaba. Tačiau esminiai prietaisai išmetamųjų dujų analizei, žibintų ir kt. patikroms – visur vienoda. Nesiskiria ir privalomos techninės apžiūros seka.
„Viską padarė servise“ – toli nuo idealo
Pasak R.Gabarto atliekant technines apžiūras labai svarbios sąlygos, kuriomis matuojami visi parametrai. „Tarkime, tiksliam žibintų matavimui turi būti idealiai lygios grindys ir tinkamai sukalibruotas žibintų reguliavimo stendas. Paprastuose autoservisuose tokių sąlygų nėra, tad būna, kad atvažiuoja žmogus techninės apžiūros jau apsilankęs autoservise, kur neva automobiliui „viską padarė“, nors metrologiškai patikrinti ir sukalibruoti prietaisai parodo, kad tas „viską padarė“ nuo idealo – toli.
„Daug kam atrodo, kad žibintai – smulkmena, tačiau jeigu nedega, dega blogai ar netinkamai sureguliuoti, vadinasi, arba žmogus gerai nemato važiuojamosios kelio dalies ir dėl to negali adekvačiai vertinti situacijos, arba akina kitus vairuotojus. Taigi, kai kurios, atrodo, smulkmenos, turi labai didelės reikšmės“, – pavyzdį pateikė 15min pašnekovas.
Kaip metrologija tarnauja saugumui kelyje: 4 svarbiausi prietaisai
Kaip vieną iš keturių svarbiausių matavimo prietaisų, prisidedančių prie saugumo kelyje, „Nordic Metrology Science“ Vilniaus regiono laboratorijos vadovas Tomas Kiškauskas išskyrė dinamometrinį raktą, naudojamą keičiant padangas ir leidžiantį nustatyti jėgą, kuria užveržiami ratai.
„Kartais net ir autoservisuose ratai priveržiami pneumatiniu suktuku, su per didele jėga. Jei kelyje sprogtų ar nuleistų padangą ir reiktų keisti ratą į atsarginį, patiems to padaryti gali ir nepavykti. Tad geriausia naudoti patikrintus prietaisus, kurie ratą priverš optimalia jėga, o tai leis kelyje iškilusią problemą susitvarkyti patiems“, – aiškino T.Kiškauskas.
Pasak jo, dinamometriniai raktai skirstomi į indukuojančius ir nustatomus. Indikuojantys rodo, kokia jėga užveržiamas rato varžtas, o nustatomieji – vibracija arba garsu įspėja, kad pasiekta užveržimo jėga.
Keičiant ratus taip pat naudojami slėgmačiai ir protektoriaus gylio matuokliai.
Jei padangose oro slėgis per mažas, automobilis praranda stabilumą, pailgėja stabdymo kelias, išauga kuro sąnaudos, netolygiai dėvisi padangos protektoriai. Esant per aukštam slėgiui išauga rizika, kad dėl menkiausios kliūties padanga gali sprogti. Štai kodėl svarbu, kad slėgio matuokliai rodytų tiksliai.
Padangų protektoriaus gylis ypač svarbus stabdymo metu. Jeigu protektorius per mažas, prastėja sukibimas tarp kelio dangos ir padangų, tad rizikuojame, kad automobilis taps nevaldomas.
Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm. Važinėjant jos dėvisi, tad svarbu reguliariai, su patikimais matuokliais patikrinti protektoriaus gylį, kad važinėdami nerizikuodami savo ir kitų eismo dalyvių saugumu.
Padangų protektoriaus gylio matuokliai tikrinami pasitelkiant galinius ilgio matus. Kaip paaiškino T.Kiškauskas, tai yra etaloniniai ilgio matai, sukalibruoti su aukštesnio lygio etalonais ir privalomai tikrinami kas dvejus metus.
Nustatyti „iš akies“ neįmanoma
Techninėse apžiūrose naudojamas žibintų reguliavimo stendas nustato teisingą šviesos srauto kampą paviršiaus atžvilgiu, mat pagrindinis srautas turėtų apšviesti važiuojamąją dalį ir tik nedidelė šviesos srauto dalis – šonines važiuojamosios dalies sritis.
Pasak metrologų, leidžiamas šių stendų nuokrypis – vos 0,3 mm į vieną ar kitą pusę. „Iš akies“ nustatyti, ar autoservisuose bei techninės patikros punktuose naudojami prietaisai nėra tikslūs – beveik neįmanoma. Tačiau, suabejoję jų tikslumu, mes galime prašyti patikrą liudijančių dokumentų.
7 dažniausi automobilių trūkumai
Pirmoje vietoje iš dažniausiai nustatomų lengvųjų automobilių techninių trūkumų – būtent nesureguliuoti priekiniai, rūko ar stabdymo signalo žibintai.
Antras pagal dažnumą eismo saugumo priešas – netvarkinga stabdžių sistema.
Netvarkingos pakabos lankstinės jungtys ir lankstai, dar vadinami „šarnyrais“, yra viena svarbiausių važiuoklės dalių, nes jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį.
Važiuojant nelygiu keliu „šarnyrai“ reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Tačiau, kaip rodo asociacijos „Transeksta“ duomenys, netvarkingi „šarnyrai“ yra trečias pagal dažnumą trūkumas, nesuderinamas su transporto priemonių saugumu.
Ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą vietas dalijasi netvarkingos vairo traukės ir svirtys, netvarkingos spyruoklės ir amortizatoriai, netvarkingos padangos ir saugos diržai bei oro pagalvių saugos sistemos.
Ar tikrai visada apsaugo oro pagalvės?
Tai, kad patekus į autoįvykį apsaugos oro pagalvės, R.Gabartas vadino vienu iš stereotipų. Pasak eismo saugos ekspertų, oro pagalvės efektyviai veikia tik tuomet, jei avarijos metu žmonės būna jiems skirtose vietose – savotiškose saugos celėse, kurias nuo visų įmanomų pažeidimų maksimaliai apsaugoti siekia automobilių konstruktoriai. Tam būtinos dvi sąlygos: vairuotojas ir keleiviai privalo būti tinkamai prisisegę saugos diržais, o mašinos kėbulo gniuždymo zonos „sugerti“ kinetinę energiją, maksimaliai sumažinant perkrovas automobilyje esantiems žmonėms.
Po eismo įvykių ištiesintos ir suvirintos konstrukcijos tokių savybių dažniausiai neturi. Turint omenyje, kiek Lietuvos keliais važinėja antram gyvenimui prikeltų automobilių, tai yra problema.
Kuo automobilis senesnis, kuo primityvesnė jo kėbulo konstrukcija, tuo mažiau įrangos, padedančios išvengti incidentų kelyje, o patekus į avariją – mažiau galimybių išvengti sunkių traumų.
Tas pats pasakytina ir apie saugumo sąskaita ilginamą padangų gyvenimą. Dažnam vairuotojui pačiam pasikeisti jas – kone garbės reikalas. Tačiau net ir autoservisai ne visada naudoja tinkamus įrankius padangoms keisti, pastebi metrologai.
Kaip pabrėžė „Nordic Metrology Science“ Vilniaus regiono laboratorijos vadovas T.Kiškauskas, periodiškai metrologiškai privalo būti tikrinami visi prietaisai, naudojami automobilių techninėse apžiūrose, autoservisuose. Atnešti juos patikrai ar kalibruoti gali ir vairuotojai, norintys būti tikri matavimų rodmenimis, o ne priimti sprendimus „pasižiūrėję iš akies“.
