Rusijai ir Ukrainai pasirašius svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų eksporto atnaujinimo per Juodąją jūrą, iš viso iš jau išplaukė 10 laivų su ukrainietiškais grūdais.
Apie tai, ar ši žinia teikia vilčių Ukrainos žemės ūkio sektoriui ir ar ketina pasinaudoti šiuo koridoriumi, taip pat Ukrainos ekonominę padėtį, tiek dirbančius, tiek ir atnaujinti veiklos vis dar negalinčius verslus 15/15 laidoje kalbėjomės su verslininku, buvusiu Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi.
– Bandymų atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą būta ne vienas, bet pagaliau laivai pajudėjo. Ar ši žinia jus nuteikia optimistiškai?
– Be abejo, bet kokia pozityvi naujiena dabar būtina tiek Ukrainos verslui, tiek Ukrainos visuomenei, tiek visiems, kurie serga už Ukrainą. Bet kaip žinome, Rusija tikėti neverta.
Laivai juda teigiama linkme – kaip minėjote, trys laivai, prikrauti maždaug 50 tūkst. tonų kukurūzų, išplaukė penktadienio rytą iš Odesos uosto (interviu vyko penktadienį – red. pastaba). Kaip žinome, iš viso apie 16-17 laivų pakrauta, baigiamos komplektuoti įgulos, kurios išsibarsčiusios nuo karo pradžios.
Daug yra žinių, kad pasauliniai grūdų prekybininkai ieško laivų, bendrauja su draudimo kompanijomis, kad tas laivų karavanas būtų pastovus.
Kaip sakė Ukrainos transporto ministras Oleksandras Kubrakovas, galų gale tikimasi, jog 100 laivų išplauks iš Ukrainos uostų per mėnesį, kas būtų iki 3 mln. tonų eksportuotų grūdų per mėnesį. Jei pridėsime apie 2 mln. tonų grūdų, kurie eksportuojami geležinkeliu, upės transportu, kelių transportu, tai galėtume po kelių mėnesių pasiekti prieškarinį eksporto lygį.
– Jūs taip pat turite žemės ūkio bendrovę Ukrainoje, ar pasinaudosite galimybe eksportuoti laivais?
– Pirmenybę turės tie rinkos dalyviai, kurie turi uostuose savo elevatorius. Jie, visų pirma, bandys eksportuoti savo grūdus, nes visi sunkioje situacijoje – tiek dideli, tiek labai dideli, tiek mažesni rinkos žaidėjai, ūkininkai ir t.t. Bet mūsų įmonė, gaminanti apie 200 tūkst. tonų grūdų per metus, yra pasirašiusi sutarčių į priekį trečdaliui grūdų – 80 tūkst. tonų grūdų esame susitarę išvežti per ateinančius tris mėnesius per atidarytus uostus ir jei pasaulinio lygio grūdų prekiautojai ištesės kontraktinius įsipareigojimus, mūsų įmonė taip pat eksportuos grūdus.
Vien to tikėtis negalima, nes bet kurią dieną gali atlėkti raketa ir laikinai, o galbūt net ne laikinai, užsidarytų grūdų eksportas jūra. Tad mes ieškome kitų būdų. Dėl to esame įsigiję ir išsinuomavę didelį kiekį konteinerių. Jais vežame grūdus, tame tarpe, ir į Klaipėdos uostą, aplankome daug sunkvežimių aikštelių Lietuvoje ir perkame sunkvežimių parką, nes autotransportu taip pat vešime produkciją per Lenkiją ir Lietuvą.
– Dalis Ukrainos grūdų juda ir per Klaipėdos uostą, tiesa, iš pradžių kalbėta apie milijoną tonų per metus, tačiau per kelis mėnesius atkeliavo gana simboliniai kiekiai. Kodėl?
– Manau, kad didžiausia problema nėra Lietuvos pusėje. Yra daug siaurų kaklelių, problemų daugiau Ukrainos ir Lenkijos pusėje.
Bet kurią dieną gali atlėkti raketa ir laikinai, o galbūt net ne laikinai, užsidarytų grūdų eksportas jūra. Tad mes ieškome kitų būdų.
„Lietuvos geležinkeliai“ patikimi kompanionai Ukrainos grūdų eksportuotojams ir daro viską, ką įmanoma, kad tą situaciją palengvintų. Mūsų pirma eksporto partija irgi vėluoja apie mėnesį. Jau atvažiavo pirmi konteineriai iš Klaipėdos, kadangi juos ten įsigijome su atgaliniu kroviniu į Ukrainą – lietuvišką krovinį pristatėme į Ukrainą, pakrovėme rapsus ir jie dabar kažkur pusiaukelėje tarp Kyjivo ir Klaipėdos.
Lietuviškos įmonės, tame tarpe ir uosto operatoriai, labai geranoriškai žiūri. Žinoma, yra atsilaisvinę šiek tiek dėl to, kad krovinių mažiau iš Centrinės Azijos ir Rusijos. Jie dirba labai profesionaliai, dėl to, manau, kad reikia šiek tiek laiko ir tie srautai padidės.
