Penktadienį A.Armonaitė kartu su užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovu Elijumi Čiviliu Lietuvoje veikiantiems užsienio verslams pristatė priemones dėl tarptautinių įmonių iš Rusijos, Baltarusijos persikėlimo į Lietuvą.
„Mes susitikome tiek su Baltarusijos, tiek su Rusijos IT kompanijomis, kurios veikia Lietuvoje, yra perkėlusios čia savo darbuotojus. Pagrindinė mintis – mes turime augančią profesionalų bendruomenę, atvykstančią iš Baltarusijos, Rusijos, kuri nepritaria karui ir režimui“, – žurnalistams penktadienį sakė A.Armonaitė.
„Lietuvoje gyvenantiems žmonėms norime pasakyti, kad šie žmonės yra verti, kad juos priimtume kaip savus bendrapiliečius, bendrakeleivius kelyje į demokratiją. Taip pat kad jokie išpuoliai negali būti toleruojami, kalbant apie tautinį pagrindą“, – pridūrė A.Armonaitė.
Ji sakė dėl saugumo negalinti atskleisti konkrečių persikeliančių įmonių pavadinimų, tačiau nurodė, kad kalbama apie aukštųjų technologijų sektorius – informacinių technologijų, telekomunikacijų sritis.
„Mes dirbame su dviem kompanijų grupėmis: pirmiausia tomis, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje, turi padalinius ten ir nori perkelti darbuotojus ir šeimų narius į Lietuvą. Kalbame su tarptautinėmis kompanijomis, kurios nori iš didžiųjų miestų perketi veiklą čia, Vilnių. Galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų, kurie atvyksta į Lietuvą“, – nurodė A.Armonaitė.
Kalbėdama apie kylančius sunkumus, ji užsiminė, kad sankcijų kontekste kai kurie Lietuvos bankai didesnį monitoringą taiko rusų ir baltarusių piliečiams, tačiau ministrė akcentavo, kad atvykstantys žmonės yra jau „patikrinti Lietuvos institucijų.“
„Ieškome lengviausio teisinio pagrindo, kaip yra padaryta su ukrainiečiais, kad užtikrintume bankus, kad tai saugūs klientai, nes jie tokie yra. Daliai žmonių pavyksta atsidaryti sąskaitas, dalis kompanijų ir žmonių susiduria su iššūkiais. Šiuo metu tai sprendžiame“, – tvirtino ji.
Dėmesys Ukrainai
Paklausus, ar Lietuva sulaukia norinčių persikelti įmonių iš Ukrainos, ministrė sakė, kad ieškoma kitų būdų, kaip padėti nuo karo kenčiančiai šaliai.
„Proaktyviai neskatinome keltis, priešingai – norime kuo labiau padėti žmonėms, kovojantiems už savo laisvę. Ką jau pavyko padaryti – Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėjo idėją, kad galėtume pakeisti teisės aktus, jog laisvai samdomi darbuotojai, atvykę į Lietuvą, galėtų iš čia dirbti ir mokėti mokesčius savo šaliai“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Pasak jos, su Finansų ministerija rastas sprendimas kontraktą su Ukrainoje esančiomis įmonėmis turinčius darbuotojus atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje.
„Norėtume, kad ir tie, kurie neturi kontrakto, turėtų galimybę mokesčius mokėti savo valstybei“, – tikino ministrė.
Seimas, pasak jos, netrukus balsuos dėl kompensacijų įmonėms, ieškančioms aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Įmonės galės gauti iki 5 tūkst. eurų darbuotojo paieškos kompensavimui ir 3 tūkst. eurų – žmogaus persikraustymo išlaidoms.
