Vyriausybė testavimo priemonei pritarė vasario pradžioje, nuo antradienio verslas gali pradėti rinkti sąskaitas už asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktus testus, už kuriuos vėliau gaus valstybės kompensacijas.
Kompensacijas už darbuotojų testavimą gali gauti smulkios ir vidutinės įmonės, kurių veikla karantino metu buvo apribota. Valstybė kompensuos 12 eurų už greitąjį serologinį antikūnų, arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą.
Į pagalbą gali pretenduoti tie verslai, kurie per pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės pagal de minimis pagalbos principą.
Darbuotojams tyrimai turi būti atliekami reguliariai, kompensacijos bus pervedamos įmonėms nuolat pagal atliktų tyrimų skaičių.
Pasak A. Armonaitės, kompensuojamus tyrimus galės darytis apie 100 tūkst. darbuotojų, per tris mėnesius jie galėtų pasidaryti po 12 testų.
Testų kompensacijos priemonei numatyta skirti 30 mln. eurų.
Ministrė pakvietė įmones naudotis šia galimybe tikrinti darbuotojus nuo koronaviruso, nes tai tiesiogiai susiję su pandemijos valdymu ir valstybės galimybėmis greičiau laisvinti įvestą karantiną.
„Tikimės, kad su šia priemone prisidedame prie bendrų testavimo pajėgumų valstybėje ir tai leis mums planuoti karantino laisvinimą, jei tik susirgimų skaičius mažės“, – spaudos konferencijoje sakė A.Armonaitė.
Pagal kompensavimo priemonę, įmonės jau gali sudaryti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis dėl reguliaraus darbuotojų testavimo.
Kovą šios įmonės galės pateikti paraišką „Invegai“ ir taip gauti kompensaciją už šiuos COVID-19 tyrimus.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė tvirtino, kad reguliarus testavimasis leis įrodyti, kad „esame saugūs, turime saugias paslaugas ir jas saugiai galime teikti klientams“.
Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Artūras Nastaravičius sakė, kad darbuotojų testavimo priemonė nulems tolimesnį verslų veikimą ir išsaugojimą bei yra viena taikliausių, siekiant grįžti į įprastą gyvenimą.
„Viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl pandemijos valdymo yra platus ir periodinis gyventojų testavimas. Kaip gydymo įstaigų atstovas galiu tik pridėti, kad, mano manymu, tai vienas iš pagrindinių procesų, kuris leidžia anksti identifikuoti ir izoliuoti sergančiuosius“, – teigė A.Nastaravičius.
„Verslo atstovams tai leis priimti savalaikius sprendimus, jeigu kažkuris iš darbuotojų užsikrėstų“, – pridūrė jis.
Vienam darbuotojui – 144 eurai
„Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovas Ignas Paukštys teigė, kad prašymo forma gauti kompensacijas bus gana paprasta.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog šia priemone galės naudotis ne tik smulkios ir vidutinės įmonės, bet ir dirbantieji pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą, jeigu jų profesija įtraukta į ūkinės veiklos ribojimų patyrusiųjų sąrašą.
„Paraiškos pateikimas bus labai paprastas, bus parengta elektroninė forma. (...) Reikės dar pridėti keletą papildomų dalykų. Kadangi tai smulkaus ir vidutinio verslo priemonė, tai reikės pateikti vadinamąjį smulkaus ir vidutinio verslo deklaraciją. Ji iš tikrųjų yra gana paprasta, yra videoinstrukcijos, kaip ją pildyti mūsų svetainėje.
Mūsų komanda taip pat galės konsultuoti tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. (...) Mes tikrai padėsime, jeigu kils iššūkių ar problemų“, – kalbėjo „Invegos“ atstovas.
Iždas, kurį valdome, yra ribotas. Skiriame šiai priemonei 30 mln. eurų. Jeigu galėtume skirti daugiau, tikrai kompensuotume daugiau.
Pasak jo, darbuotojų testai bus kompensuojami iki gegužės pabaigos. Turint omenyje, kad testą patariama darytis kartą per savaitę, taip už vieną darbuotoją valstybė maksimaliai kompensuotų 144 eurus.
Vis dėlto 12 eurų už testą kompensacija nepadengia visos tyrimo kainos, nes kompensuojamieji testai yra brangesni – gali kainuoti 16 eurų ar daugiau.
„Iždas, kurį valdome, yra ribotas. Skiriame šiai priemonei 30 mln. eurų. Jeigu galėtume skirti daugiau, tikrai kompensuotume daugiau“, – sakė A.Armonaitė.
„Norėčiau paprašyti įstaigų konkuruoti tarpusavyje dėl kainos ir pasiūlyti draugišką kainą verslams, nes tikimės, kad čia suveiks konkurencija ir galės žmonės, kurių veikla apribota, gauti galimybę testuotis už pačią prieinamiausią kainą“, – pridūrė ji.
Ekonomikos ministrė taip pat sakė, kad neatmeta galimybės vėliau leisti gauti kompensacijas už testavimą ir tiesiogiai nuo COVID-19 ribojimų nenukentėjusioms įmonėms. Anot jos, tai priklausys nuo to, kaip aktyviai parama naudosis nukentėjusieji.
Antrojo paramos paketo subsidijos – kovą
Subsidijas labiausiai nuo karantino nukentėjusiems verslams tikimasi pradėti mokėti kovo mėnesį, sako A.Armonaitė.
Anot jos, šiuo metu antrasis subsidijų paketas derinamas su Europos Komisija (EK).
„Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums Vyriausybėje taip pat dar reikės patvirtinti aprašą, kadangi valstybės pinigai turi būti leidžiami tam tikra tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
„Suprantu, kad laikas yra brangus, bet šitie suderinimai privalo įvykti. Tikiuosi, kad kovo mėnesį galėsime ir antro paketo subsidijų paramą paleisti“, – sakė ji.
Suprantu, kad laikas yra brangus, bet šitie suderinimai privalo įvykti.
Šioms subsidijoms bus skirta 70 mln. eurų, parama bus skirta įmonėms, dėl karantino praradusioms 60 proc. ar daugiau apyvartos. A.Armonaitė anksčiau sakė, kad parama bus orientuota į maitinimo sektorių, restoranus, barus, apgyvendinimo įmones, turizmą, sporto klubus, prekybą, renginių organizavimą, kino teatrus, kitas laisvalaikio ir pramogų veiklas.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad nuo penktadienio į paramą iš pirmojo paketo galės pretenduoti ir susijusios įmonės – valdomos arba pačios turi akcijų kitoje bendrovėje.
Pirmasis subsidijų ir lengvatinių paskolų paketas pradėjo veikti sausio antroje pusėje, jo vertė – 180 mln. eurų. Per pirmąjį mėnesį įmonėms paskirstyta per 30 mln. eurų paramos.
