„Grynai emociškai, aišku, kad tokį sprendimą vertinu pakankamai neigiamai, bet žiūrint iš pragmatiškos, praktinės pusės, manau, kad didelės įtakos verslui tai neturės. Mano nuomone, dabar yra verslo skolinimosi pikas ir artimiausius porą metų įmonės skolinsis mažiau, nes mažiau investuos į plėtrą“, – BNS sako LPK ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jo teigimu, įmonių pajėgumų išnaudojimo rodiklis šiuo metu yra aukščiausias nuo 2003 metų.
„Įmonės jau dabar deda pinigus į plėtrą ir nemanau, kad ta gamybinių pajėgumų plėtra užsitęs. Svarbu pažymėti, kad mūsų eksporto kontekste 80 proc. yra Europos Sąjunga, kur ekonomikos augimas per artimiausius metus, tikėtina, nebebus toks spartus, kaip yra šiuo metu“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, ateityje šalies įmonės, bent jau gamintojai, skolinsis atsargiau, plėtrai dažniau naudos savo lėšas.
„Nemaža dalis įmonių jau dabar savo plėtrą finansuoja nuosavomis lėšomis. Be to, mūsų įmonės po truputį pradeda ieškoti alternatyvių finansavimo kanalų, platina obligacijas“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Danske Bank“ ketvirtadienį pranešė, kad Baltijos šalyse atsisako privačios bankininkystės bei vietos verslui teikiamų paslaugų ir regione orientuosis tik į Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei globalių korporacijų aptarnavimą.
„Danske Bank“ Lietuvos filialas pernai iš verslo ir privačios bankininkystės uždirbo 6,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 27 proc. mažiau nei 2016 metais, kai jis siekė 9,2 mln. eurų. Filialo paskolų portfelis per praėjusius metus sumenko 4 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 703 mln. eurų, indėlių portfelis išaugo 9 proc. iki 963 mln. eurų.
