Kodėl apie tai vis dar kalbame?
Nors atviros netolerancijos prieš LGBTQ+ bendruomenės žmones visuomenėje yra mažiau nei anksčiau, vis dar galima susidurti su nuostata, kad ši grupė niekuo neišskirtinė. Ją galima atpažinti iš tokių replikų kaip „tegul gyvena sau, bet kam čia reikia paraduose demonstruotis“ arba „gerbkime vieni kitus ir nereikės apie savo lytinę orientaciją kalbėti“.
Tokia mąstysena rodo susitaikymą su faktu, kad LGBTQ+ žmonės egzistuoja ir jie gali būti tarp mūsų. Bet tuo pačiu metu tai išduoda nenorą pripažinti, kad jie susiduria su tam tikrais sunkumais visuomenėje ir kad jie turėtų būti išklausyti.
Vis dėlto iš tiesų tolerantiška visuomenė ne tik pripažįsta mažumos teisę egzistuoti ir būti jos nariais, tačiau ir supranta jai kylančius iššūkius bei deda pastangas, kad jie būtų sprendžiami. Jei mažuma jaučiasi neišgirsta, ji imasi būdų atkreipti dėmesį į save, jai skaudžius klausimus. Todėl tokie renginiai kaip solidarumo eitynės „Pride“ turės prasmę tol, kol jos iniciatoriai nepasijus visateisiais visuomenės nariais.
Kaip visuomenė šioje srityje dar turime ką nuveikti. Naujausiu pavyzdžiu mums vėl tapo Estija, kuri šią savaitę įteisino tos pačios lyties asmenų santuoką ir tapo pirmąja tai padariusia Baltijos šalimi.
Praktinė palaikymo pusė
Palaikymas LGBTQ+ bendruomenei paremtas ne vien etiniais argumentais. Remiantis pasaulinėmis apklausomis, heteroseksualiais save įvardina apie 90 proc. žmonių, o likusioji dalis save priskiria kitoms orientacijoms. Tai pakankamai daug žmonių šalyje, mieste ar didesnėje įmonėje.
Nesulaukę palaikymo, šie žmonės gali nuspręsti palikti šalį ir savo gyvenimą kurti palankesnėje aplinkoje. Tai reiškia žmogiškojo kapitalo praradimą. Neturėdami galimybės pasirinkti gyventi kitur, jie gali nuspręsi slėpti savo tapatybę ir jausti nuolatinį nepasitenkinimą ar nerimą, labiau būti linkę susirgti depresija ar panirti į priklausomybes. Dėl to jiems gali prireikti profesionalios pagalbos, o tai papildomas iššūkis jų artimoje aplinkoje esantiems žmonėms ir visuomenei.
Apibendrinus, šių žmonių ir jų problemų ignoravimas turi tiesioginę ir netiesioginę kainą valstybei ir visuomenei. Čia, kaip ir kitose srityse, kur kas geresnių rezultatų galima pasiekti sprendžiant ne problemų padarinius, o jų priežastis.
Organizacijų vaidmuo
Šiuolaikiškos organizacijos laiko save visuomenės dalimi, todėl joms taip pat turėtų būti aktualios tos problemos, kurios svarbios tą pačią visuomenę atspindintiems darbuotojams. Apskritai, matome, kad lūkesčiai, kuriuos žmonės kelia įmonėms didėja, o siekiant turėti gerą reputaciją ar būti patraukliu darbdaviu neužtenka kokybiškų produktų ar laiku sumokamų atlyginimų.
Ką organizacijos gali padaryti kurdamos LGBTQ+ bendruomenės nariams palankią aplinką? Pirmiausia, parodyti palaikymą. Jis gali būti išreiškiamas paprastais ženklais: iškelta vėliava su vaivorykštės spalvomis, atitinkamos atributikos naudojimu organizacijos naudojamuose komunikacijos kanaluose, eitynėse dalyvaujančių darbuotojų palaikymu.
Gali atrodyti, kad tokie veiksmai yra nereikšmingi ir proginiai, tačiau jie rodo palaikymą LGBTQ+ bendruomenės nariams ir siunčia atitinkamą žinutę organizacijos klientams ir darbuotojams. Žmonių, kurie savęs nepriskiria LGBTQ+ bendruomenei, bet ją palaiko, taip pat yra nemažai. Tokiu būdu organizacija gali pelnyti ir jų simpatijas.
Kitas žingsnis yra realūs veiksmai organizacijos viduje, kurie padeda išplėsti supratimą šioje temoje. Apie LGBTQ+ bendruomenę vis dar sklando daug mitų ir įsivaizdavimų. Dėl to reikia kalbėtis tarpusavyje, siekti mitus išsklaidyti, bet tuo pačiu nesmerkti kitų už tam tikrų dalykų neišmanymą, gebėti išklausyti įvairias nuomones ir nuogąstavimus.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ grupėje esame subūrę vidinę bendruomenę, kuri jungia LGBTQ+ save priskiriančius darbuotojus ir juos palaikančius kolegas. Bendruomenėje yra žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos, jie organizuoja įvairius renginius, paskaitas, edukuoja kitus kolegas apie įvairovę, dalyvauja „Pride“ renginiuose.
Be to, nuolat edukuojame darbuotojus lyčių lygybės, įvairovės, tvarumo temomis, nes tikime, kad pokytis prasideda nuo nuostatų keitimo. Ypatingą dėmesį skiriame visų grandžių vadovų mokymams, kurių lyderystė yra svarbi ir socialiniuose klausimuose.
Personalo politikos priemonės
Pagrindinis „Swedbank“ personalo politikos siekis ir tikslas – kad kiekvienas dirbantis organizacijoje jaustųsi saugus ir gerbiamas būdamas savimi. Esame pasitvirtinę ir aktyviai vykdome įvairovės ir įtraukios darbo aplinkos politiką, vertiname savo darbuotojų įvairovę, kryptingai dirbame ties lyčių balanso tarp vadovų išlaikymu, darbo užmokesčio atotrūkio tarp lyčių panaikinimu, nediskriminavimo principų laikymosi.
Taip pat esame sukūrę procesus, kurie padeda žmonėms kreiptis pagalbos ir pranešti apie nepriimtiną elgesį. Turime vidinę sistemą, kuri padeda puoselėti psichikos sveikatą ir prireikus kreiptis psichologinės pagalbos.
Galiausiai, siekiame, kad banke taikomos papildomos naudos būtų vienodai prieinamos įvairių grupių žmonėms. Dėl to nuolatos jas peržiūrime, o prireikus ieškome būdų, kaip jos galėtų geriau atitikti visų ir kiekvieno darbuotojo poreikius.
