Rugpjūčio pabaigoje, reaguodamas į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar 29-iems režimo atstovams, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad tarsis su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus.
Tai buvo bent trečias kartas, kai A.Lukašenka pagrasino atimti iš Klaipėdos uosto baltarusiškus krovinius, tačiau ir 2012 metais, ir 2018 metais nuskambėjusių skambių deklaracijų A.Lukašenka neįvykdė – atvirkščiai, Baltarusijos bendradarbiavimas su lietuvišku uostu kasmet stiprėjo.
Tad nors rugpjūtį nuskambėjęs naujas A.Lukašenkos pareiškimas ir sukėlė Klaipėdos uosto įmonėms nemenką išgąstį, baltarusiški kroviniai per Lietuvą judėjo kaip įprasta. Iki šio antradienio.
„Klaipėdos nafta“ antradienį pranešė, kad didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) antrinė įmonė „BNK (UK) Limited“ informavo apie laikiną naftos produktų prekybos, vykdant krovą per Klaipėdą, sustabdymą sudarant naujus kontraktus tarp BNK ir jų klientų.
Įsipareigojimai pagal sutartis pristabdomi neapibrėžtam laikotarpiui.
Ar tai reiškia, kad A.Lukašenkos grasinimas galiausiai išsipildė?
A.Latakas: parodys netolima ateitis
„Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko teigimu, kol „Klaipėdos naftos“ klientas neatnaujins įprastų prekybos apimčių, kraunant naftos produktus per Klaipėdą, tikimybė, jog baltarusiški kroviniai nebus siunčiami į Lietuvą, vertinama kaip pakankamai reali.
„Klaipėdos naftos“ atstovai įžvelgia politines tokio žingsnio priežastis.
„Vertinant ekonominiais argumentais, infrastruktūra Klaipėdoje yra parankiausia baltarusiškų naftos produktų eksportui ar prireikus importui. Šiuo metu su klientais Baltarusijoje dirbame įprastiniu režimu, turime numatytų krovinių artimiausiam laikotarpiui. Tačiau suprantame, kad kliento sprendimus greičiausiai diktuoja ne ekonominė, o politinė logika, kurios mes valdyti negalime“, – sako „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius M.Navikas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius Algis Latakas 15min tvirtino, kad kol kas sunku vertinti, ar „Klaipėdos naftos“ pranešta žinia reiškia, jog baltarusiški kroviniai per Lietuvą nutrūks.
„Labai sunku pasakyti, ar tai tęsinys kalbų, kurias skleidė Baltarusijos pusė ar sustojimas dabar. Nedrįsčiau vertinti, kaip iš tikrųjų yra, matyt, netolima ateitis parodys“, – svarstė A.Latakas.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad tai gali būti ir prekybiniai susitarimai, nes Rusijos uostai šiuo metu veikia labai aktyviai bandydami perimti baltarusiškus krovinius.
„Žinome, kad labai aktyvūs buvo Rusijos uostai ir jie toliau aktyvūs. Žinoma, jie turi didesnes galimybes perimti skystus krovinius, šiek tiek prastesnes galimybes perimti birius krovinius“, – teigė Klaipėdos jūrų uosto direktorius.
Jis tvirtino, kad palyginus su šiais metais nepastebėta didelių skirtumų vertinant visus baltarusiškus krovinius, kurie perkraunami per Klaipėdos uostą (trąšos, metalo produkcija, naftos produktai). Tačiau skystų produktų, kurių didelę dalį sudaro nafta, palyginus su praėjusiais metais sumažėjo 17,1 proc.
„Labai sunku pasakyti, ar tai politiniai dalykai, bet šiandien vertinčiau labiau kaip tam tikrą epizodinį momentą, o kaip iš tikrųjų yra, mes pamatysime, mes žinome, kad Rusijos šiaurinės dalies uostai (Sankt Peterburgas, kiti uostai) rodo didelę iniciatyvą, kad Baltarusijos naftos produktai pereitų jiems. Mums kol kas sunku spręsti iš vieno momento“, – svarstė A.Latakas.
„Mes sekame informaciją kiekvieną mėnesį, bet aiškių prognozių ar tendencijų tikrai nestebėjome“, – pridūrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Visgi paklaustas, ar „Klaipėdos naftos“ pranešta žinia yra ženklas nerimui A.Latakas tvirtino, kad kiekvienas pareiškimas kelia susirūpinimą.
„Visą laiką yra tas ženklas nuo bet kokių pareiškimų – vienos pusės ar kitos. Tada išlieka toksai dėmesį pritraukiantis atvejis, reikia sekti įvykius, kas bus toliau. Bet uosto veikla per daug inertiška, kad kažkas greitai pasikeistų, reikia laiko. Baltarusijos nuomonę, kad gali nukreipti krovinius kitur, mes girdime senokai. Galbūt tai yra pasekmė, bet aš nedrįsčiau vertinti“, – kalbėjo A.Latakas.
Baltarusijos nuomonę, kad gali nukreipti krovinius kitur, mes girdime senokai. Galbūt tai yra pasekmė, bet aš nedrįsčiau vertinti, – kalbėjo A.Latakas.
Baltarusiški kroviniai sudaro 30,5 proc. nuo bendros uosto krovos.
Baltarusijos žiniasklaida: vyksta derybos su Rusija
Kad Baltarusija intensyviai derasi su Rusijos uostais praneša ir nepriklausomas Baltarusijos portalas Tut.by, remdamasis šaltiniais.
„Dabar ryšiai su Lietuvos puse yra pristabdyti, nes vyksta derybos su Rusija, kad jų terminaluose Ust-Lugoje ir Sankt Peterburge būtų ne blogesnės sąlygos. Jei sąlygos bus vienodos, Baltarusijos naftos produktai pateks per Rusijos uostus“, – aiškina Tut.by Baltarusijos naftos sektoriaus šaltinis.
„O jei jie nesuderins, tada [pagrindinė] dalis krovinių pateks į Lietuvos vidaus rinką, per Rusiją eis tik nedideli kiekiai“, – Tut.by sakė kitas Baltarusijos naftos rinkos dalyvis.
Tuo tarpu, anot Tut.by, Rusija neskuba nusileisti Baltarusijai ir suteikti papildomų nuolaidų jos naftos produktų gabenimui bei perkrovimui. Rusijos Federacijos transporto viceministras Jurijus Cvetkovas pasiūlė Baltarusijai taikyti krovinių gabenimo geležinkeliais tarifą panašų į Rusijos ir numatyti atitinkamas nuolaidas. Jis priminė, kad Rusijos geležinkeliai jau suteikė Baltarusijai 50 proc. nuolaidą naftos produktų tiekimui.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija apgailestauja, kad „sprendimuose dėl naftos produktų tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą politinė logika ima viršų prieš ekonominę“.
„Juk akivaizdu, kad ieškodamas geresnių veiklos sąlygų verslas, visų pirma, vadovaujasi ekonominiais argumentais. Deja, iš mus pasiekiančios informacijos matome, kad ekonominiai argumentai šitoje situacijoje nustumiami į antrą planą“, – teigiama ministerijos 15min pateiktame komentare.
„Lietuvos geležinkeliai“: tokio kliento praradimas būtų reikšmingas
Tuo tarpu Lietuvos geležinkelių atstovas Martynas Burba 15min sakė, kad šiemet įmonė pervežė 2 mln. tonų BNK krovinių, skirtų eksportui ir importui į Baltarusiją.
Tai yra apie 3,7 proc. viso įmonės šiemet pervežamo krovinių srauto. Palyginimui, Lietuvos geležinkeliai iš visų Baltarusijos įmonių daugiausia pervežė trąšų koncerno „Belkalij“ krovinių. Šios įmonės kroviniai sudaro 10 mln. tonų.
M.Burba teigė, kad tokio kliento kaip BNK praradimas būtų reikšmingas, tačiau geležinkeliai siekia diversifikuoti veiklą.
„Aktyviai ieškome veiklos apimčių, plečiame veiklos geografiją, įsteigėme įmonę Lenkijoje“, – kalbėjo jis. Anot M.Burbos, baltarusiškų krovinių srautas šiemet panašus į pernykštį, jokių esminių skirtumų nėra.
Baltarusiškų krovinių daugėjo
Rusijos bandymų persivilioti baltarusiškus krovinius būta ir anksčiau, tačiau ir šie baigėsi nesėkme. 2005 metais Baltarusija ir Rusija buvo nusprendusios organizuoti kalio trąšų perkrovimą per Kaliningrado uostą, tačiau, nepaisant garsių pareiškimų, Baltarusija net neatsiuntė bandomosios partijos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2009 metais uoste buvo perkrauta 6,62 mln. tonų baltarusiškų krovinių (24 proc. nuo bendros krovos), o 2019 metais – jau dukart daugiau – 14,1 mln. tonų (30,5 proc. nuo bendros krovos).
Klaipėdoje pastaraisiais metais baltarusiškų krovinių dalis tik didėjo, o šiais metais, po kelerių metų pertraukos, į Lietuvos uostą vienas po kito plaukė tanklaiviai, gabenantys naftos krovinius Baltarusijai.