Tikriausiai teko girdėti posakį, kad ne visi vadovai yra lyderiai ir ne visi lyderiai yra vadovai. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė sako, kad visgi šiandien geriau, kai šie du asmenys būtų viename.
15min susitiko pokalbiui apie lyderius ir kaip tokiu tapti su A.Miniotaite, kuri kartu su verslininku Ignu Staškevičiumi visai neseniai pristatė knygą „Lyderystė“.
D.Trumpas – tvirtos lyderystės pavyzdys?
A.Miniotaitė išskyrė 5 savybes, kuriomis turėtų pasižymėti bet koks lyderis, įskaitant ir šalies prezidentą. Tai yra: intelektas, sąžiningumas/teisingumas, apsisprendimas, pasitikėjimas savimi ir socialumas.
„Kadangi seniai kaip slyva mirkstu kompote su lyderyste, galiu pasakyti, kad be nė vienos iš šitų savybių lyderis negali būti. Be pasitikėjimo savimi, akivaizdu, jis niekaip nebus lyderis, be drąsos, ryžto, apsisprendimo jis bus tik iniciatyvus žmogus. Be meilės žmogui jis negalės vesti kitų arba ves tik labai trumpai. Aišku, mes visgi turime pavyzdžių pasaulyje, kai lyderiai nemyli žmonių. Tarkime, Stalinas, Hitleris“, – vardijo ji.
Be meilės žmogui jis negalės vesti kitų arba ves tik labai trumpai. Aišku, mes visgi turime pavyzdžių pasaulyje, kai lyderiai nemyli žmonių.
Pašnekovės teigimu, šios istorinės asmenybės turėjo daugiau charizmatinio lyderio bruožų. Tokie žmonės pasižymi begaliniu pasitikėjimu savimi, turi energijos ir didelį norą daryti įtaką.
Kalbant apie gyvus pavyzdžius, A.Miniotaitė paminėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris, jos nuomone, tikrai labai savimi pasitiki, jo nekankina abejonės ir jis nori daryti įtaką. Pašnekovė pabrėžė, kad nebūtinai charizmatinis lyderis yra blogas lyderis.
„Be abejo, yra daug ir pozityvių charizmatinių lyderių, bet jų galia yra tokia, kad, iš esmės, žmonės priima jų idėjas nekvestionuodami“, – kalbėjo lyderystės ekspertė.
Pasak A.Miniotaitės, tokie lyderiai siejami su nebrandžiomis visuomenėmis.
„Apskritai charizmatinė lyderystė siejama su nebrandžiomis visuomenėmis. Kai reikia kažko, kas kaip Mesijas nusileistų iš dangaus, išspręstų problemas, pasakytų, kad darysime būtent taip. Iš tiesų charizmatinė lyderystė iškyla socialinių, ekonominių krizių akivaizdoje.
Galime sakyti, kad net Trumpo atėjimas ir buvo iš dalies dėl to, kad žmonės tikėjosi tokios tvirtesnės lyderystės. Tuo atveju, kai mes turime brandžią visuomenę, tuomet charizmatiniam lyderiui net nelabai yra vietos“, – akcentavo pašnekovė.
Kokio lyderio reikia Lietuvai?
Artėjantys prezidentų rinkimai skatina diskusijas. Internautai audrina feisbuką, komentuodami, koks turėtų būti Lietuvos prezidentas, ir spėlioja, kas juo taps.
„Manau, kad vieni žmonės Lietuvoje ilgisi charizmatinio lyderio tvirto kumščio, ir mes tai aiškiai matome, o kiti ne. Kitiems gyventojams norisi susitarimo, partnerystės, jiems nereikia, kad kažkas juos valdytų iš aukščiau. (...) Aš manau, kad šiandien kaip niekad Lietuvai reikia mažiau charizmatinio lyderio“, – teigė A.Miniotaitė.
Pasak jos, tokio lyderio bruožų turėjo prezidentas Algirdas Brazauskas ir turi dabartinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau, pavyzdžiui, prezidentą Valdą Adamkų butų sunku pavadinti charizmatiniu lyderiu.
Anot lyderystės ekspertės, vadovų ir darbuotojų ar politikų ir jų sekėjų intelektas turėtų būti panašus.
„Jei tu vadovauji žemo intelekto žmonėms, nereikalingas didelis intelektas. Pavyzdžiui, į gamybos cechą atvedus pernelyg intelektualų žmogų, jis nebus geras vadovas, nes nesusikalbės su žmonėmis.
Tyrimų duomenimis, vadovų ir darbuotojų arba lyderių ir sekėjų intelektas turėtų būti labai panašus. Galbūt tai yra atsakymas, kodėl kai kurie lyderiai Lietuvoje geriau prigyja negu kiti. Pavyzdžiui, Kubilius niekaip neprisiderino, galbūt tai yra dėl to, kad jis nekalbėjo paprasta žmonių kalba“, – tikino ji.
Manau, kad jis yra turbūt labiau vertikalus lyderis, tai yra tas, kurio žodis yra ir pirmutinis, ir paskutinis.
Paklausus, kas galėtų būti intelektualūs lyderiai politikoje, A.Miniotaitė išskyrė Seimo narę Ingridą Šimonytę ir ekonomistą Gitaną Nausėdą. Tuo metu ministrą pirmininką Saulių Skvernelį vadino „kumščio“ lyderiu.
„Akivaizdžiai kieto kumščio, pakankamai autokratiškas. Asmeniškai jo nepažįstu ir neteko būti artimoje jo aplinkoje, tik tai, ką matau ir girdžiu iš žiniasklaidos. Manau, kad jis yra turbūt labiau vertikalus lyderis, tai yra tas, kurio žodis yra ir pirmutinis, ir paskutinis“, – sakė pašnekovė.
Tūkstantmečio kartai kumščiu nepamosikuosi?
Kalbant apie lyderius, A.Miniotaitė įžvelgia ryškų kartų skirtumą.
„Jaunoji karta labai tikisi etiškos ir teisingos lyderystės. Ir vertybės jiems yra žymiai svarbesnės negu jų tėvams. Mūsų tėvai į lyderį žiūrėdavo truputį iš apačios, kai šita karta į nieką iš apačios nežiūri, nes yra labai kieta ir šauni. Jie ateina su kita predispozicija“, – apie savimi pasitikintį jaunimą kalbėjo pašnekovė.
Esą dėl to sunkiau ir darbdaviams, tarkime, verslininkams.
„Tūkstantmečio karta diktuoja savo sąlygas, ateina labai, labai kitokia žmonių grupė. Dabar jiems yra labai geros sąlygos – jie jas diktuoja savo darbdaviams, į darbdavius žiūri tik kaip į priemonę „aš čia pas tave kažką gausiu, įsirašysiu ir eisiu toliau“. Jokių įsipareigojimų, jokio lojalumo. Galbūt taip yra ir dėl to, kad jie mato savo tėvus, kurie dirbo po 15–20 metų vienoje įmonėje ir nieko gero iš to nesigavo. Tūkstantmečio kartai su kumščiu nepavadovausi, su jais reikia tartis“, – tikino A.Miniotaitė.
Tūkstantmečio kartai su kumščiu nepavadovausi, su jais reikia tartis.
Vardytos priežastis daro įtaką verslui.
„Verslas labai aiškiai supranta, kad su kieto kumščio lyderyste toli jau nenuvažiuosi ir vis daugiau organizacijų transformuojasi ugdydamos savo lyderius, skatindamos jų lyderystę, skatindamos kitokią kultūrą – atviresnę, kūrybiškesnę, verslesnę“, – teigė pašnekovė.
Kaip tapti lyderiu?
Daug kam gali atrodyti, kad lyderiu yra gimstama, tačiau A.Miniotaitė, kuri augina 5 vaikus, sako, kad ar žmogus bus lyderis įtakos turi ne tik genai, bet ir auklėjimas, aplinkybės.
„Aš tikrai nepritariu vaikų darymui lyderiais, nes vaikų paskirtis šiame gyvenime yra džiaugtis vaikyste. Tikrai prastai atrodo, kai tėvai iš vaikų bando iškepti lyderius. Čia tikrai ne naudą, o žalą daro savo vaikams.
Kažkoks stūmimas dalyvauti, laimėti, nugalėti – vaiko savivertės susiejimas su rezultatais iš tikrųjų yra labai kenksmingas procesas. Sakyti, kad būsi geras, kai užimsi pirmą vietą, gausi 10-tuką yra trapios savivertės ugdymas vaikuose“, – pažymėjo A.Miniotaitė.
Pašnekovė sako, kad tiek vyrai, tiek moterys gali būti stiprūs lyderiai. Tai priklauso nuo jų auklėjimo.
„Jeigu ugdome savimi pasitikinčias mergaites jos tikrai gali tapti lyderėmis, bet jeigu ugdome nepasitikinčius berniukus, jie lygiai taip pat netaps lyderiais. Čia labai daug lemia pasitikėjimas savimi“, – kalbėjo ji.
Sekėjai iš lyderio nori saugumo ir teisingumo. Ar jaunas žmogus gali užtikrinti saugumą?
Pasak A.Miniotaitė, lyderis turi būti Brandus ir nepaisant, kad lyderiu gali būti ir jaunas žmogus, branda vis tiek siejasi su amžiumi.
„Kalbant apie amžių, aš manau, kad sekėjai iš lyderio nori saugumo ir teisingumo. Ar jaunas žmogus gali užtikrinti saugumą? Tarkime, visuomenė nori saugumo ir mato, kad jaunas žmogus dar nesuvalgęs kažkiek tai pūdų druskos, jis dar yra nebrandus.
Lyderis turi būti patikrintas. Tikru lyderiu tampi, kai patiri nesėkmes, kai tau tenka išsrėbti privirtą košę, patirti daugelį ne, kai tavo atkaklumas yra išbandytas ir galų gale, o tai yra pats svarbiausias dalykas lyderystėje, kai išspręstas tavo moralinės atsakomybės konfliktas“, – akcentavo ji.