„Šioje kadencijoje tikrai negrįšime, nes matome, kad nėra nusiteikimo priimti tokias nuostatas, bet manau, kad ateityje tikrai grįšime“, – penktadienį LRT radijui sakė A.Veryga.
Jo manymu, toks sprendimas neiškreiptų rinkos ir nediskriminuotų kitų jos dalyvių, o farmacija nėra išskirtinė sveikatos apsaugos sritis, kurioje negali veikti valstybė.
„Aš nesuprantu, kodėl šis sektorius negalėtų būti ir viešajame sektoriuje. Mes turime odontologiją privačią ir kur steigėjas yra valstybė ir savivaldybė. Mes turime ligonines, asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kur yra steigėjas valstybė ir yra privatu. Kodėl farmacija negali tokia būti, kokia čia išskirtinė sritis?“ – kalbėjo A.Veryga.
Seimo narys teigė, kad siūlomos pataisos galiotų ne tik valstybinėms, bet ir privačioms gydymo įstaigoms, todėl neteisinga jas vadinti valstybinėmis.
„Tai nėra valstybinės vaistinės, mes nediskriminavome įstatymu pagal turto kilmę, nes bet kuri privati ligoninė būtų galėjusi tokią vaistinę turėti, tai neteisinga galbūt būtų vadinti to valstybinėmis vaistinėmis“, – sakė A.Veryga.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ligoninės ir dabar gali kurti savo vaistines.
„Mes turime Lietuvoje visuomenines vaistines ir ligoninių vaistines. Kai mes kalbame apie visuomenines vaistines, tai iš esmės ir dabar bet koks subjektas gali jas steigti – ta pati ligoninė gali steigti visuomenės vaistinę ir jokių draudimų, apribojimų nėra teisės aktuose“, – LRT radijui sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
Rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) pirmininkas Vygantas Sudaris teigia, kad ne kiekviena ligoninė šiuo metu galėtų steigti savo vaistines, o dėl steigimo kaštų vaistai jose nebūtų pigesni.
„Ar ligoninė iš tikrųjų norėtų, galėtų ir sugebėtų steigti tokį tinklą vaistinių, veikiančių pastoviai, nes reikia nepamiršti, kad tam reikalingos lėšos, darbuotojai, įranga, patalpos – tai kaštai, kurie gultų į kainą. Ar mes juos turėtume pigiau, abejoju“, – sakė V.Sudaris.
„Dalis įstaigų, kurios didesnės, kurios turi savo stipresnes vaistines, farmakologijos darbuotojus, jiems tai būtų lengviau, aktualu, įdomu ir naudinga. Dalis mažesnių ligoninių, nemanau, kad imtųsi šios veiklos, nes tai būtų išlaidų kaštai didesni nei teikiama nauda ar poveikis gyventojų sveikatai“, – pridūrė jis.
Konkurencijos teisės ekspertas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Marius Juonys sako, kad valstybė galėtų steigti vaistines, tačiau jos negalėtų dempinguoti kitų rinkos dalyvių.
„Jeigu valstybė nori dalyvauti versle ir neiškraipyti, nepažeisti pagalbos taisyklių, tai ji turi elgtis kaip įprastas, normalus investuotojas. Tai reiškia, kad valstybė, paleisdama tas vaistines į rinką, turi turėti lūkesčius, pavyzdžiui, pelną ir grąžą panašiai, kaip ir kiti investuotojai rinkoje. Kitaip tariant, tu negali paleisti verslo į rinką tam, kad jis dempinguotų kitus veikiančius verslus“, – LRT radijo laidoje sakė M.Juonys.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo atsisakė imtis beveik 40 opozicijos atstovų inicijuotų Farmacijos įstatymo pataisų, numatančių ligoninių vaistinių steigiamą.
Šiuo metu valstybinių ligoninių vaistinės vaistus parduoda tik jose besigydantiems ligoniams, o visiems kitiems žmonėms jie parduodami privačiose vaistinėse, įskaitanti ir veikiančias ligoninėse.
„Valstiečiai“ dar būdami valdžioje 2016–2020 metais siūlė valstybinių ligoninių vaistinėse leisti parduoti vaistus visiems žmonėms, tačiau pataisos nebuvo priimtos.
Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį keturias vaistines Vilniuje. Lietuvoje veikia privatūs „Camelia“, „Eurovaistinės“, „Gintarinė“, „Norfos“ ir „Benu“ vaistinių tinklai.
